"Vakarų ekspresas". 1990 10 03

Būtent taip 1990-ųjų spalio 3 dienos numeryje redakcija skaitytojus ragino užsiprenumeruoti leidinį. Ir dar pažadėjo, kad 1991 metais laikraštis išeis tris kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais).

Buvo ir alaus. Nedaug, bet buvo

Beveik visas pirmasis tos dienos numerio puslapis skirtas ketvirtajai "Budžio" regatai, kurioje, pasirodo, dalyvavo tik 4 jachtos. Tuo straipsnio autorė Akvilė Vitkevičiūtė (padedama legendinio Klaipėdos fotometraštininko Albino Stubros nuotraukų) ir piktinasi.

"Net jūrų skautai su savo vadu Vytautu Šliogeriu priešakyje patraukė talkininkauti eiguliui miške. Gali būti, kad grybauti yra svarbiau negu buriuoti. Tik vis dėlto keista, kad netgi Buriavimo sąjungos lyderiai išsigando pabjurusio oro ir sėdėjo namuose", - rašoma straipsnyje.

Taigi, keturi dalyviai finišavo taip: pirma - jachta "Rasa" (kapitonas Jurgis Oertelis), antra - "Tauras-2" (kap. Kęstutis Oginskas), trečia - "Peer Gynt" (kap. Henrikas Stirblys), ketvirta - "Jūratė (kap. Bronius Bendžiūnas).

"Štai tokie nelinksmi ketvirtosios "Budžio" regatos rezultatai. Beje, regatos organizatoriai savo žodį tesėjo - buvo ir rūkytos žuvies, ir alaus. Nedaug, bet buvo", - reziumuoja straipsnio autorė.

Kur jos dabar?

1990-ųjų rudens pradžioje Lietuvoje jau buvo užregistruota kelios dešimtys bendrų įmonių su užsienio šalimis. Kelių iš jų būstinės buvo Klaipėdoje. Tai, pavyzdžiui, "Minex" - Lietuvos ir Vakarų Vokietijos įmonė: "Pradinis įmonės kapitalas - 300 tūkst. rublių - 50 proc. Lietuva, 50 proc. VFR. Ji planuoja gaminti kokybiškus mėsos gaminius iš skerdienos ir pusfabrikačių". Įdomu tai, kad įmonę, be partnerių vokiečių, įkūrė Klaipėdos mėsos kombinatas (Šilutės pl. 79). Kur ji dabar? O kur dabar kombinatas?

O bendra Lietuvos ir Švedijos įmonė "Nurlan International" (adresas - Gegužės g. 7A), kurią įkūrė kooperatyvas "Impuls", Klaipėdos valgyklų ir restoranų trestas bei Švedijos "Eurobalt Marketing AB"? O juk ji žadėjo aptarnauti "užsienio biznierius ir turistus"...

Įdomu, kaip sekasi ir Nemuno upių laivininkystės Klaipėdos valdybos su Panamos kompanija PTI įkurtai įmonei "Panabaltic" (adresas - Nemuno g. 8), kuri žadėjo "organizuoti keleivinius pervežimus Panamoje ir artimiausiuose plaukiojimo rajonuose"?

1 sargas = 2,5 šuns

Na, bet grįžkime prie tų laikų realijų. O jos buvo tokios: Savivaldybė patvirtino prekių pardavimo vienam pirkėjui normas. Štai kai kurios iš jų: mėsos - 2 kg, saldainių - 500 g, alaus - 3 buteliai, kiaušinių - 20 vnt.

Ir toliau piketavo Klaipėdos pedagogai, pasipiktinę Savivaldybės planais baptistų religinei bendruomenei atiduoti Mokytojų namus. Vienas iš piketuotojų, 27-osios vidurinės mokyklos direktorius Valerijus Kuzliakinas, priminė, kad yra ir kitų problemų: "Stokojame vadovėlių (pirmokams pritrūkome 100 knygų), prastai maitinami moksleiviai. Tėvai sumoka pinigus, bet moksleivių maitinimo kombinatas nesusitvarko, trūksta daržovių ir pan. Stinga užsienio kalbos mokytojų (užsienio kalbos pamokų padaugėjo iki 3-4 per savaitę), taip pat pradinių klasių mokytojų."

Dar viena aktualija - Klaipėdos vidaus reikalų valdybos (kitaip - milicijos) Apsaugos skyriaus pareigūnai pagrasino streiku, jei jų atlyginimai nebus pakelti nuo 75 iki 120 rublių. Ta proga VE nepatingėjo paskaičiuoti: "Vidaus reikalų ministerija apsaugos tarnybos šunims išlaikyti skiria 30 rub. per mėnesį. Matematika paprasta: 1 sargas = 2,5 šunio. Kur čia nesustreikuosi?"

Kalvio Dionyzo topas

Šiais laikais klaipėdiečio visuomenininko Dionyzo Varkalio veidas (ar bent pavardė) žiniasklaidoje šmėžuoja gana dažnai. Dažnai - turint omenyje, kad jis - nei Lady Gaga, nei Džastinas Byberis. O tais laikais miesto Tarybos narys D. Varkalis daugiau reikšdavosi gatvėse ir aikštėse, ir būtent VE vienas pirmųjų pasiūlė skaitytojams pažintį su kalviu.

Tiesa, interviu autorius Jonas Siaurukas pašnekovui pasakė norintis su juo kalbėti ne kaip su deputatu ar politiku, o kaip su liaudies menininku, bet šis buvo nusiteikęs (kaip visada) kovingai: "Be politikos neišeis!"

Šiaip ar taip, interviu baigiamas kultine fraze: "Gimus Sąjūdžiui kūrybą nutraukiau. Reikėjo gelbėti Lietuvą." Nei mažiau, nei daugiau. Ir rimtu veidu. Štai toks jis, tas mūsų miesto Varkalis.

Kontrabandininko išpažintis

Kitas šio numerio perliukas - Konstantino Dubausos (jau suėjo senaties terminas, todėl galima atskleisti, kad tai - tuometinio redaktoriaus pavaduotojo Kęstučio Oginsko slapyvardis) pokalbis Lazdijų muitinėje su profesionaliu kontrabandininku.

"Kodėl užsiimi būtent tokia veikla?" "Čia aš perku kojinių porą už 60 kap., Jugoslavijoje parduodu už 12 rublių. O prekių, tinkamų parduoti užsieniuose, sąrašas labai ilgas. Maisto produktai (ypač mėsos ir žuvies konservai), trikotažas ir šiaip įrankiai" "Negalvoji keisti užsiėmimo?" "Šiemet važiavau jau keturis kartus. Žinai, kažkas panašaus į alpinizmą: ir pavargsti, ir keikiesi, bet praeina laikas - vėl traukia" "Ko gi turi imtis valstybė, kad atpratintų tave nuo tokių kelionių?" "Reikia arba uždaryti sienas, arba išlyginti kainas. Tik aš neįsivaizduoju, kaip gyvens normalus žmogus, gaunantis normalų atlyginimą" "Aš irgi neįsivaizduoju. Sėkmės!"

Apie cigaretes ir kultūrą

"Lietuvos jūrų laivininkystė". Šiuos tris žodžius pastaruoju metu girdėjome labai dažnai. O štai VE puslapiuose jie pirmą kartą pasirodė būtent 1990-ųjų rudenį. Kaip ir po ketvirčio amžiaus, nekokiame kontekste.

"Susidaro įspūdis, kad Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas Anilionis nėra Lietuvos patriotas. Toms Klaipėdos ir Lietuvos įmonėms bei organizacijoms, kurios yra pavaldžios Maskvai, yra duotas nurodymas dirbti pagal centro instrukcijas. Labai džiugu, kad daug įmonių Lietuvoje atsisakė taip dirbti. Deja, pas jus, Klaipėdoje, padėtis prasta", - atsakydama į klaipėdiečių politikų klausimą apie tai, kiek Klaipėda svarbi Respublikai, pareiškė Lietuvos ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė.

O štai naująjį sezoną pradėjusio Klaipėdos muzikinio teatro redaktorė Irena Rezgevičienė laikraščiui pasiskundė, kad ją, atėjusią į Kojinių fabriko profsąjungos komitetą platinti bilietų, jo pirmininkė sutiko nemandagiai, ir tuo pat metu ragino kadrų skyriaus darbuotoją sudaryti dirbančiųjų sąrašą, mat žūtbūt reikėjo paskirstyti cigaretes.

"Suprantu, kad svarbu ir cigaretės, bet skaudu, kad jauti tokį požiūrį į kultūrą", - apgailestavo teatro atstovė.

Pavojingas senuko darbas

Net tik cigaretės ar kitos deficitinės prekės buvo tų dienų aktualijos. Ėmę sparčiai augti nusikaltimai - taip pat. Ir dažniausiai jie buvo susiję su tomis pačiomis deficitinėmis prekėmis.

Štai žinutė, kaip milicijos KSNGS (Kovos su nuosavybės grobstymu skyrius) kovojo su nesąžiningais pardavėjais: "ŽVK 6-osios parduotuvės pardavėja Nijolė Končienė (g. 1960 m.) nuo pirkėjų nuslėpė 790 butelių alaus. Nubausta 1000 rublių bauda. ŽVK vadovai turėtų pagalvoti ir apie N. Končienės tolimesnį darbą." Įdomu - pagalvojo?

1990-ųjų rudenį kažkodėl buvo suaktyvėję žvejybos laivyno atstovai. Viena žinutė: "Rugsėjo 24 d. du neblaivūs "Litrybpromo" kapitonai Anatolijus Kiriakovas (g. 1952 m.) ir Vladimiras Jevsejevas (g. 1953 m.) darbo metu sumušė BLRĮ sargybos kontrolierę. Abiem kapitonams teko "prisišvartuoti" blaivykloje." Ir antra: "Rugsėjo 30 d. ryte vienas paskui kitą į Baltijos žiedą įskrido du automobiliai, kuriuos vairavo neblaivūs "Litrybpromo" mechanikas Anatolijus Šefovas ir Tralerių laivyno valdybos motoristas Nikolajus Osochinas."

Reikia pažymėti, kad tais laikais laikraštis nevengė ir didaktikos. Štai toje pačioje kriminalinių įvykių suvestinėje žinutė apie tai, kad Autoremonto gamyklos sargą 82 metų Povilą Zizevičių darbo metu sumušė niekur nedirbantis 22 metų Julius Vyšniauskas, baigiama taip: "Aišku, sveikintinas senuko noras dirbti, tik ar neįmanoma Autoremonto gamyklos vadovams rasti jam mažiau pavojingą darbą?"

Tokia smagi žiniasklaida buvo prieš 25 metus.

Prašytume atsiliepti klaipėdiečius, turinčius 10-ąjį "Vakarų ekspreso" numerį (1990 10 16). Tel. (8 46) 411 305, mob. tel. 8 611 59406.