"Vakarų ekspresas". 1990 09 19.

Pirma - laikraštis bus bulvarinis. Jau pirmajame jo numeryje į pirmą planą buvo iškelta traktoriaus ir sunkvežimio avarija, po kurio ant kelio pabiro tonos bulvių. Antrasis nuėjo tuo pačiu keliu - kaip pagrindinė medžiaga tituliniame puslapyje pateiktas automobilio ir traukinio susidūrimas.

Tačiau ši išvada nėra visiškai teisinga - jau nemažai metų "Vakarų ekspresas", atmetus skaitytojų pamėgtą paskutinį puslapį su bulvariniais skaitalais, su nuolatinę vietą kituose laikraščiuose turinčiomis kruvinomis kriminalinėmis naujienomis neturi nieko bendro.

O antra išvada tokia - VE redakcija niekada nebijos keistis, ieškoti naujovių ir atrodyti kitaip nei kiti. Tai - skiriamasis laikraščio, neužmigusio ant pasiektų laurų, bruožas. Jau tame antrajame numeryje šlykšti žalia pirmojo spalva buvo pakeista raudona. Žinia, ir ši nebus galutinė...

Na, o grįžtant prie tos avarijos, galima pastebėti, kad įvykis, žvelgiant iš šių laikų, buvo labai simbolinis, turintis daug sąsajų su Vokietijos Demokratinės (teisingiau būtų komunistinės) Respublikos likimu. Praėjus lygiai dviem savaitėms po "Draugystės" geležinkelio stoties viršininkui Donatui Valantinui priklausančio VDR gamybos "Wartburg" susidūrimo su elektrovežiu, tempusiu vagonus ne iš kur nors kitur, o iš geležinkelio keltų linija Klaipėda-Mukranas (VDR) plaukiojusio vokiečių kelto "Greifswald", 1990 metų spalio 3 dieną Vokietija buvo suvienyta, o Europoje žlugo komunizmo sistema...

Gentvilas jau tada buvo plikas

Dar vienas šiandien įdomus dalykas, kuris tada buvo tiesiog praktiškas - turgaus kainos 1-ajame puslapyje. Taigi, tądien jos tokios (kalba netaisyta): "Rūkyta šoninė (1 kg) - 16 rub., rūkytas kumpis (1 kg) - 12 rub., višta - 9 rub., 10 kiaušinių - 3 rub., grietinė (1 ltr) - 4 rub., medus (1 ltr) - 25 rub., bulvės (1 kg) - 0,40 rub., alijošius - 3 rub., šaltalankio uogos (1 ltr) - 2,50 rub., voveruškos (1 ltr) - 3 rub., kauptukas - 4 rub., alaus butelis - 2 rub., "Klaipėdos" cigaretės - 3 rub., "Kosmoso" cigaretės - 5 rub."

Iš 2-ojo puslapio sužinome, kad Klaipėdos depo mašinistai nuo kelių manevrinių lokomotyvų nuėmė TSRS herbus norėdami juos pakeisti Lietuvos Respublikos herbais, o Transporto prokuratūros atstovas L. Zubanovas pareikalavo už tokią veiklą griežtai nubausti Klaipėdos depo viršininką A. Sodį, kuris "nepakluso TSRS įstatymams".

Ten pat - interviu su Eugenijumi Gentvilu, tuometiniu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu, Gamtos apsaugos komisijos nariu. Publikacijos pavadinimas: "Katastrofos aušra". Tarp kitko: E. Gentvilo žmonos vardas - Aušra. Tuo metu deputatui ir būsimam miesto merui buvo 30, tačiau plaukų ant galvos (neskaitant barzdos) jis jau neturėjo. Bet interviu ne apie asmeninę katastrofą, o apie aplinkosaugos...

Ir dar 2-ajame puslapyje pakalbintas Skirmantas Valiulis, tuometis Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius. Klaipėdoje jis lankėsi tikėdamasis išsiaiškinti miesto galimybę turėti savo televizijos programą, kokią tuo metu turėjo Kaunas. Žinia, oficialiai Klaipėdos televizija bus įsteigta 1991 m. sausio 25 d. miesto Tarybos sprendimu Nr. 4 kaip Klaipėdos valstybinė municipalinės televizijos studija...

Kavinė egzotišku adresu

Remiantis pirmojo numerio tradicija, dalis 3-iojo puslapio skirta pasaulio naujienoms (žmonės pagąsdinti naujuoju Kašpirovskiu - kažkokiu Genadijumi Rucko), tačiau yra ir vietos aktualijų. O tai - Dariaus Anužio (jau šiais - ne anais - laikais jis buvo išgarsėjęs kaip bendrovės "Memelio miestas" generalinis direktorius) interviu su dar viena labai žinoma miesto persona - Benediktu Petrausku, kuris tada vadovavo Klaipėdos autobusų parkui.

Pokalbio leitmotyvas - amžinas kaip žemė. Bilietų kainos. "Šiandien 4 kapeikos. O rytoj?" - skelbia paantraštė. O antraštėje - poblokadinius chaoso laikus puikiai iliustruojantis B. Petrausko atsakymas: "Kažko pažadėti negaliu..."

Įstaigos keičiasi, bet reklaminiai šūkiai - ne. Štai 4-ajame VE puslapyje spausdinama tokia vienos kavinės reklama: "Niekada nesigailėsi užsukęs į "Lino" kooperatyvą. Adresas: Naujojo Sodo 3. Skaniai pavalgęs, ilgai išlaikysi gerą nuotaiką ir būtinai ateisi dar kartą!" Ar žinote, kas dabar įsikūręs Naujojo Sodo g. 3? Valstybės saugumo departamento Klaipėdos apygardos skyrius!

Taigi, tikrai - niekada nesigailėsi užsukęs ir būtinai ateisi dar kartą...

Užsienio vėliavos uoste

Jau legenda tapusį priedą "Jūros vartai" (kiek anksčiau - "Prie jūros ir jūroje") VE turi dabar. O tais laikais jo siela Dalia Bikauskaitė dar arė savaitraščio "Lietuvos žvejys" dirvonus (ir ars dar dvejus metus). Todėl su uosto aktualijomis supažindina kažkokia Violeta.

Tik pajauskite istorinių įvykių dvasią: "Vakar Klaipėdoje lauktas su Prancūzijos vėliava plaukiojantis "Folgoet" šiuo metu stovi išmetęs inkarą jūroje ties Klaipėda. Tai pirmasis prancūzų laivas po 8-erių metų pertraukos. Tada TSRS atsisakė parduoti Prancūzijai anglies ir gana brangiai sumokėjo už tokį sprendimą. Tankeris Klaipėdoje pasikraus 19 tūkst. tonų mazuto. Šiomis dienomis Klaipėdos uoste pagausėjo tankerių - TSRS aiškiai ir nedviprasmiškai pagyvino prekybą nafta. Tai jau įvykių Persijos įlankoje atgarsiai Lietuvoje. Artimiausiomis dienomis turi pasirodyti Liberijos "Aire", Graikijos "Mathrahi", Suomijos "Vinha". Tokio vėliavų margumyno Klaipėdos uostas seniai nematė."

Taip pat 5-ajame puslapyje - Alvydo Ziabkaus reportažas iš "sovietinio Naujojo Sodo g. 3", t. y. iš S. Nėries g. 5-ojo namo, kuriame daug metų prieš tai veikė Klaipėdos KGB. Nuotraukos - dabar garsaus spaustuvininko Sauliaus Jokužio. "Dabar tie rūmai tušti. Tiesa, po apleistus kabinetus duodasi kelios katės, kartais "į svečius" pro langą įsiropščia mėlynanosiai, nešini buteliu. Ir vis dėlto nejauku praverti atidaras šio pastato duris", - pasakojo A. Ziabkus, dabar dirbantis "Lietuvos ryte". Ir pridėjo: "Netrukus čia turėtų įsikurti Klaipėdos universitetas." Suklydo. Žinia, dabar čia - Klaipėdos teritorinė muitinė. Irgi represinė įstaiga.

Vartininkas, bet ne vartuose

Tarp sporto naujienų - iki šiol su VE draugaujančio ir bendradarbiaujančio Algirdo Auruškevičiaus žinutė apie Klaipėdos "Granito" ir Kauno "Politechnikos" susitikimą šalies aukščiausioje futbolo lygoje. Ir kuriozai, kurie, panašu, buvo galimi tik tada: "Granito" vartus gynė vėl į komandą sugrįžęs V. Žutautas. Įdomu pažymėti, kad šiame susitikime rungtyniavo ir kitas granitiečių vartininkas, bet ne vartuose, o... aikštėje. Ak tie, vartininkai!"

Antrajame VE numeryje atsiranda savotiška kriminalinė kronika, dar po kelerių metų - reketo, susišaudymų, sprogdinimų fone - tapusi kone pagrindine laikraščio rubrika. Taigi, pirmieji bandymai, bet gana drąsūs: "Rugsėjo 16 d. gautas R. Z. (g. 1962 m.) pareiškimas, kad "Neringos" restorane susipažino su 4 vyriškiais ir vidurnakty su jais nuvažiavo į Lietkoopsąjungos autobazės suomišką pirtį Šilutės gatvėje "daryti pratęsimą". Jo metu vienas vyrukas šią drąsuolę ėmė ir išžagino. Nesvetingai Klaipėda sutiko Jakutijos gyventoją Semioną Ivanovą (g. 1962 m.). Susipažino jis su kažkokiu Romu, kartu gėrė vieno namo įėjime. Ten Romas jį sumušė ir atėmė 1000 rublių. <...> Šią savaitę buvo užfiksuota keliolika butų, automobilių, net cemento vagysčių. Tačiau tai jau - kasdienybė. Vagiama viskas. Net tai, ko ir įsivaizduoti neįmanoma. Rugsėjo 12 d. gautas Rimantas Jakšto (g.1943 m.) pareiškimas, kad nuo Danės upės krantinės dingo... medinis valties sandėliukas."

Norvegų vikingai Danėje

Na, o paskutinis puslapis vėl skirtas teatrų bei kino teatrų repertuarui, TV programai bei skelbimams (šįkart jų - tik septyni). Tačiau įdomu tai, kad VE reklamuoja antrąjį Klaipėdos jaunimo kultūros draugijos leidinio "Vilkolakis" numerį. Iš esmės jį galima pavadinti savotišku VE konkurentu - bent pagal tekstų žavumą. Spręskite patys (VE nebijojo net pateikti ištraukų iš to "Vilkolakio"): "Į mūsų vargšę Danę buvo atplaukęs norvegų botas. Savotiška. Mūsų sąlygomis tai tolygu skraidančios lėkštės nusileidimui. Plaukioji sau vandens dviračiu leisdamas tarp pirštų tepalo dėmę, o prieš tave staiga - didžiulis laivas su Norvegijos vėliava. Ir toks menkas pats sau pasirodai su savo tepalo dėmėmis ir vandens dviračiais, sužymėtais inventorizacijos numeriais, norisi pulti kniūpsčiam prieš tuos barzdotus vikingus ir rėkti kaip tam indėnui, pasitinkančiam Kolumbo karaveles: mir družba žvačka. Kur jau mums, mulkiams, jūromis plaukioti."

Kita vertus, to "Vilkolakio" kaina - net 30 kapeikų, palyginti su 15, kurias atiduotum už VE. Tad gal ir negaila pareklamuoti. Ypač žinant, kad VE leidusi bendrovė "Mažoji Lietuva" yra ir to "Vilkolakio" rėmėja.

Alus, nepamirškime, tada kainavo du rublius...

Na, ta proga dar viena sąsaja. Tame pačiame VE perspausdintoje "Vilkolakio" ištraukoje yra toks skelbimas: "Fotografas-humanistas R. Urbonas ieško humanisto-komersanto, galinčio padovanoti "Nikon" firmos fotoaparatą. "Smienų" nesiūlyti. Adresas: Klaipėda, Tomo 7, darbo valandomis."

Taigi, legendinis fotografas Raimundas Urbonas dabar jau miręs (1963-1999). O Tomo g. 7 veikia alaus baras "Leika". Kiek ten kainuoja alus? Tikrai ne 2 rublius.