Ką mums byloja pirmasis "Vakarų ekspreso" numeris

"Skaitytojau! Blogai, kai žmogus neturi pasirinkimo. Vien todėl du miesto laikrščiai (klaida netaisyta. - Autor. past.) yra geriau negu vienas. "Vakarų ekspresas" spaudos kioskuose pasirodys trečiadieniais ir šeštadieniais. Šiandien mūsų laikraščio dar negalima užsiprenumeruoti, bet skaitytojai tikriausiai galės tai padaryti kitais metais. <...> Mes norėtume labai nedaug - leisti gerą uostamiesčio dienraštį. Tikimės, kad skaitytojai mums padės. O jeigu tau svetimas humoro jausmas, jeigu tu skiri tik juodą nuo balto, jeigu esi nepakantus kitokiai nuomonei, jeigu girdi tik save - neskaityk "Vakarų ekspreso".

Tokiais Martyno Mažvydo "Katekizmo" dvasia persmelktais žodžiais 1990 metų rugsėjo 15 dieną į klaipėdiečius kreipėsi pirmąjį "Vakarų ekspreso" numerį, papuoštą (o gal sudarkytą - skonio reikalas) nenusakomo spalvos kodo žaliais dažais, išleidusi redakcija.

Pradėjo nuo bulvių

Iš principo senų laikraščių vartymas gali prilygti archeologo darbui. Sužinai (arba prisimeni, jei buvai tų laikų liudininkas) tiek daug apie tai, kaip gyventa, kad net galva ima suktis. Ir kvapą gniaužia, kai suvoki, kokioje reikšmingų permainų epochoje laikraštis gimė ir kokių fantastinių įvykių liudininkais buvo jį leidę žmonės.

Pavyzdžiui, traktoriaus ir sunkvežimio avarijos, įvykusios likus vos 3 km iki Klaipėdos ir net savaitei iki VE debiuto. "Katastrofa" - rėksmingai skelbia antraštė, nors nei traktorių vairavęs Klaipėdos dekoratyvinių augalų ūkio vairuotojas Saulius Každailis, nei sunkvežimį valdęs Šilutės rajono Usėnų tarybinio ūkio vairuotojas Valentinas Vaitkus įvykio metu nenukentėjo, tik ant kelio pasklido kelios tonos bulvių.

Tačiau jau tada tapo aišku, kad VE neis partinio organo - "Tarybinės Klaipėdos" - pėdomis, ir raportuos ne apie partijos miesto komiteto posėdžius, o apie kur kas įdomesnius įvykius. Ir visai kitaip, nei tai darė tas organas.

Išsipylusios bulvės pasirodė net svarbiau už linkėjimus pirmojo numerio proga. Sveikinimo žodžiai nuo dar jauno ir nepraplikusio Vytauto Čepo, tuometinio Klaipėdos miesto tarybos pirmininko, ir "Klaipėdos" vyr. redaktoriaus Antano Stanevičiaus, kuris tada turėjo irgi kiek daugiau plaukų nei dabar, buvo nustumti į antrą planą.

Žinutė apie miesto Tarybos prezidiumo posėdyje svarstytus klausimus kažkodėl su rubrika "Ne spaudai". Dar vienas įrodymas, kad VE organu nebus, nors jo atsiskaitomoji sąskaita ir buvo TSRS Pramonės ir statybos banko Klaipėdos skyriuje.

Kad tai bus laikraštis, rašantis miestiečiams ir apie miestiečius, tapo aišku iš fakto, kad į pirmą pirmojo numerio puslapį pateko artėjantį savaitgalį besituokiančių asmenų pavardės. Įdomu, ar A. Kalinauskas su R. Paragyte dar kartu? Ir ar A. Jadryškovas su N. Zlobina susilaukė vaikų? O ką dabar veikia E. Rutė su I. Urbanavičiūte? Tiesa, savo pavardėmis legendiniame 1-ajame VE numeryje gali džiaugtis ne visi tą rugsėjo savaitgalį besituokusieji - sąrašas baigiamas taip: "Atsiprašome, daugiau netilpo..."

Lenino giminių neaplankė

Trumpam atidėkime ironiją į šoną. Įdomiais laikais gimęs VE tikrai tapo istorinių įvykių liudininku. Pavyzdžiui, 1990 m. rugsėjo 11 dieną Palangoje pašalinta "seniausio kurorto poilsiautojo" (taip jį praminė straipsnio autorius Gediminas Griškevičius) Vladimiro Lenino skulptūra.

Savivaldybės kronika. Iš jos sužinome, kad namas, esantis Liepų g. 45, parduotas Klaipėdos stačiatikių cerkvės komitetui tarnybinėms ir gyvenamosioms patalpoms įrengti. Be to, įregistruoti U-ŠU federacijos, aviamodeliavimo sporto klubo, regbio klubo "Kuršiai" (gyvas iki šiol) bei angliškų ir amerikietiškų kokerių spanielių veislės šunų mėgėjų klubo "Koheris" statutai. Taip pat užfiksuota, kad "Pieno kombinato kolektyvui paskirtas 11,8 ha žemės plotas, gautas iš Klaipėdos rajono Lėbartų tarybinio ūkio", kuriame planuojami 133 sklypai. Taip pat įskaiton prie miesto valdybos valstybiniams butams gauti įrašyta 17 asmenų, o štai naujuose gyvenamuosiuose namuose Nidos g. 38 ir Birutės g. 23 gyventojams paskirti butai. "Sveikiname su įkurtuvėmis!" - nepamiršta palinkėti.

Praėjo 25 metais, bet, atrodo, aktualijos panašios. Štai interviu su Klaipėdos dramos teatro direktoriumi Romu Pletkausku ir režisieriumi Povilu Gaidžiu konstatuojama, kad naujo sezono pradžios proga nebus tradicinės premjeros, mat kolektyvas buvo užimtas... teatro restauracija. Ir dar skelbiama, kad iš Klaipėdos išvykusius aktorius L. Laucevičių ir L. Stepankaitę pakeitė marijampoliečiai E. Barauskaitė ir D. Meškauskas. Girdėtos pavardės, ar ne?

Ir biurokratai klestėjo visais laikais. Ir dabar, ir tada. Pranešusi apie savo ketinimą nukelti Lenino paminklą ir sovietinę karinę patranką tuometinėje Pergalės aikštėje, Klaipėdos savivaldybė gavo šalies Kultūros departamento direktoriaus Penkausko nurodymą paminklų nukėlimą suderinti ne tik su jų autoriais, bet ir apie asmenų paminklų nukėlimą pranešti jų giminėms.

"Taigi natūralus deputato klausimas: "Kas važiuos į Uljanovską?" bei palengvėjimo atodūsis: "Gerai, kad patrankos giminių neturi!" - taip klausimo svarstymą merijoje aprašo Dalia Grikšaitė.

Dar sužinome, kad tais laikais litras benzino kainavo 40 kapeikų (pirmasis VE numeris - 15 kp), o taksistai labai pyko ant žmonių, kodėl šie pyko ant jų dėl didelių važiavimo įkainių (1 km - apie 50 kp).

Atviras visiems

Laikraštis nuo pirmojo numerio tikrai buvo kitoks nei kiti. Pavyzdžiui, jau 3-iajame puslapyje, kur šiaip jau būtų įprasta dėti vietines aktualijas, kažkodėl atsirado straipsnis apie pasikėsinimą į Chruščiovą, kitas - apie skandalingąją Italijos parlamentarę Čičioliną (rubrika "Deputatai be drabužių"), trumpos naujienos iš užsienio. Vienoje žinutėje, be kita ko, konstatuojama, kad "Vengrijos ir TSRS derybos dėl tarybinės kariuomenės išvedimo kol kas be pažangos".

4-5 psl. tarp miesto aktualijų lyg niekur nieko įsimaišo iš "Time" (galime tik spėti, kad be leidimo) perspausdintas straipsnis "Raisa Gorbačiova. Kas ji?"

Atviras skaitytojams, atviras ir autoriams. Tokio neoficialaus VE devizo redakcijoje laikomasi iki šiol. O ir tada į laikraštį rašė visi, kas netingėjo. Pavyzdžiui, tuometinis miesto mero pavaduotojas Rimantas Ulevičius, žinutės apie skautus autorius.

Tuometinis Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Algirdas Bauža irgi parašė publikaciją. Pavadinimas: "Iškastruotas, bet viengungių ir mažašeimių mokestį mokėk". Ir iš tiesų - tais laikais dar buvo mokestis už tai, kad suaugęs žmogus neturi šeimos. Nuo 100 rublių šešis tekdavo atiduoti valstybei. Absurdas? Tikrai taip. Bet pagalvokime, kiek ir kur kas didesnių mokesčių mokame dabar...

Nuo futbolo - prie krepšinio

Pirmuoju pirmojo VE sporto skyrelio svečiu tapo tomis dienomis į Miesto valdybos kūno kultūros ir sporto skyriaus viršininko pareigas paskirtas Algirdas Plungė, prieš tai 20 metų vadovavęs Lengvosios atletikos maniežui. Alvydo Ziabkaus interviu prasideda originaliai: "Sveikiname jus su naujomis pareigomis ir pirmiausia norisi pasiteirauti, kur dabar dirba jūsų pirmtakas Aleksandras Ponimatkinas". Atsakymas: "Dirbdamas čia jis neakivaizdžiai baigė aukštuosius mokslus ir dabar dirba miesto valdyboje ekonomikos srityje". Svarbiausia aktualija tokia - sąjunginėse, suprask, TSRS varžybose Klaipėdos sportininkai dalyvauti jau nebegalėjo, o tarptautinėse - dar negalėjo...

Na, ir dar žinutė apie tai, kad "Granito" futbolininkai svečiuose 1:2 pralaimėjo Vilniaus "Paneriui". Iš tiesų - nieko naujo, nors reikia pripažinti, kad tų laikų "Granitas" buvo kur kas kietesnis nei dabartinis - tuo metu jis turnyrinėje respublikos aukščiausios lygos futbolo pirmenybių lentelėje buvo pirmas su 37 taškais po 24 rungtynių ("Panerys su 35 taškais - antras, o trečias, beje, buvo Klaipėdos "Sirijietis", 29 taškai). Įdomu tai, kad su "Granito" komanda į sostinę vyko ir tuometinis klubo prezidentas, SMT "Klaipėdos statyba" valdytojo pirmasis pavaduotojas... Rimantas Taraškevičius. Dar viena girdėta pavardė, ar ne? Tik dabar jis domisi krepšiniu...

Nepamiršta, beje, apskaičiuoti, kiek uždirba turtingiausi pasaulio sportininkai. 1990-aisiais tai buvo Maikas Taisonas su 28,6 mln. dolerių, o štai "stambias tarptautines lenktynes" Rygos gatvėmis laimėjęs klaipėdietis Remigijus Lupeikis parsivežė 1 000 JAV dolerių prizą, kurį, pasirodo, įsteigė kažkoks išeivis iš Latvijos.

Paskutinio puslapio perliukai

Na, o paskutinis puslapis... Ne, ne "Bulvaras". Jo tada dar nebuvo, arba, tiksliau pasakius, visas laikraštis buvo kaip didelis "Bulvaras". Bet tuometinį paskutinį puslapį skaitai beveik kaip dabartinį "Bulvarą".

Taigi, paskutiniajame puslapyje buvo TV programa. Įdomu tai, kad rugsėjo 16 d. 13.55 val. Vilniaus televizija transliavo meninio filmo "Vergė Izaura" 10-ą seriją, o tą pačią dieną per "Maskvos I" kanalą buvo rodoma tik 5-a serija. O "Maskva II" jau tada rodė JAV NBA profesionalų krepšinio čempionatą, galėjai pamatyti ir Maskvos "Dinamo" bei Kanados "Monreal Kanadiens" ledo ritulio komandų susitikimą.

Taip pat buvo įvairių (jų tada buvo du, kaip ir dabar - Dramos bei Muzikinis) teatrų repertuarai beigi kino teatrų (jų tada buvo spėkite kiek. Neatspėjote. Septyni!) repertuarai. Štai "Vaivoje" (dabartinis pavadinimas - "Maxima") rodoma "Radžalakšmė" (Indija, rež. Pravinas Niščela), o "Švyturys" kerta kur kas rimčiau: "Briusas Li Naujojoje Gvinėjoje" (Honkongas), "Atviras pistoletas" (JAV, komedija), "Emanuelė" (JAV, erotinis, suaugusiems). Ką ten "Baltijoje" rodoma "Mergaitė ir kiškiai", "Žemaitijoje" demonstruojamas "Skraidantis malūnas" (VDR) ar "Ateivis kopūstuose" "Kastyčio" kino salėje. Gal tik kaimyninė "Jūratė" dar atrodo solidžiau: "Kovos meno didvyris" (Honkongas, paaugliams), "Giminaitis" (siaubo, suaugusiems), "Karšta Ibiso saulė" (JAV, erotinis, suaugusiems)...

8-ajame puslapyje buvo ir asmeninių skelbimų, ir visą mėnesį juos pažadėta spausdinti nemokamai. Pirmajame numeryje jų buvo net 15. Vienas (rubrika "Perku") skelbia: "Super VHS" arba "Super VHS compact". Klaipėda, telef.: 9-34-36". Kitas ("Parduodu"): "Paskutinis modelis videokameros "Hitachi VM 2380". Atsiskaitymas grynais arba pavedimu. Telef. 9-34-36". Arba dar vienas (rubrikoje "Keičiama"): "Redakcijos darbuotojai reikalingas atskiras butas metams arba dvejiems. Nuomos mokestį galima mokėti iš anksto. Telef.: 9-34-36, 1-80-74". Pastebėjote, kad visi numeriai - tie patys? Ką tai gali reikšti? O ką gali reikšti skelbimas, pasirodęs rubrikoje "Keičiama": "Reikalinga auklė 2-jų metukų nuostabiai mergytei"?

Ką pardavinėjo 1990-aisiais? VAZ-2101 po kapitalinio remonto, 1978 m. laidos VAZ-21011 su salonu iš VAZ-2107, netgi japonišką automobilį "Toyota" (1982 m.), taip pat prancūzišką nedūžtantį (negi tokių būna?!) pietų servizą, bulvių tarkavimo mašiną (greičiausiai ne prancūzišką, bet tikrai nedūžtančią). Na, dar kolektyvinį sodą netoli Palangos (yra nemažas namas, pirtis). Gal dar nenupirko? Skambinkite tel. 7-04-42 po 19 val.

Tai tiek reikalų buvo 1990-ųjų rugsėjo 15-ąją, kuomet Klaipėdoje triukšmingai suūkė "Vakarų ekspreso" lokomotyvas, miestiečiams pristatęs pirmąjį netrukus kultiniu tapusio laikraščio numerį. Pirmąjį iš 6 989, įskaitant šiandieninį.

Dėmesio! Nuo šiol kiekvieną savaitę "Vakarų eksprese" skaitykite, ką mūsų dienraštis rašė prieš 25 metus.

METRIKA

Štai žmonės, kurių pavardės atsidūrė pirmojo "Vakarų ekspreso" egzemplioriaus metrikoje (eilės tvarka): redaktorius Gintaras Tomkus, jo pavaduotojas Kęstutis Oginskas, komercijos direktorius Voldemaras Valionis, Irena Mažionienė (buhalterija), Jūratė Ašmonaitė (sekretoriatas), išleidėja Virginija Urbonavičienė, korektorė Regina Lukoševičienė, menedžeris Eugenijus Juodzevičius, korespondentai Ivona Žiemytė, Alvydas Ziabkus, Darius Anužis, Jonas Siaurukas, Sigitas Poškus, Gintaras Šikšnius, Dalia Grikšaitė, Ramunė Visockytė, Arūnas Liubinavičius, apžvalgininkai Vygantas Vareikis, Algirdas Auruškevičius, Ramūnas Povilanskas, Alfredas Tytmonas, Bernardas Aleknavičius, Kazimieras Budginas, Antanas Kontautas, Kęstutis Meškys, Vladas Straupas, fotografas Antanas Juškevičius, vertėjos Violeta Abromaitienė, Zita Petruškevičiūtė, Indrė Bartkutė. Taip pat: Raimondas Praleika ir Danutė Blažytė (kompiuterinis apipavidalinimas), Virginijus Urbonavičius ir Lilė Poškaitė (dailininkai), Valius Pulokas, Valentas Bikauskas (dizaineriai), Romas Pauliukevičius (inform. centro vadovas), Renata Armalienė ir Nida Rainytė (operatorės), Deivis Jašinskis (menedžerio asistentas). Už laiškus buvo atsakingas R. Ivanauskas, būta ir korespondentų užsienyje: Maskvoje - Algimantas Lebedinskas, bei kituose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje - R. Staselis, R. Degutis, R. Jankauskas, P. Lileikis, L. Česnulevičius, Kaune - R. Karpavičiūtė, M. Patašius.