Vietoj trijų - viena, bet irgi mylima

Niekada nemačiau spektaklio pagal Žemaitės kūrinį "Trys mylimos", todėl nežinau, ką bendro jis turi su tokio paties pavadinimo užeiga Klaipėdoje, Taikos prospekte. Galima tik spėti: siekta atkartoti aprašytus vaizdus, mat savininkai reklamose deklaruoja, jog čia užsukus galima pajusti senojo lietuviško kaimo aplinką ir paragauti tradicinių patiekalų.

Anksčiau šioje užeigoje su kompanija ne kartą teko išgerti alaus, tačiau pietauti - ne.

Atrodo, čia stengiamasi, kad po 12 val. užsukęs lankytojas be jokio streso per valandą suspėtų pavalgyti ir sugrįžti į darbo vietą. Tačiau didžiulėje salėje, į kurią lengvai sutilptų pati plačiausia Lietuvos giminė, buvo užimti vos keli staliukai, stovintys šalia didžiulių langų. Matyt, žmones traukia natūrali šviesa. Tolėliau nuo langų esanti salės dalis skendėjo prietamsyje. Nepaisant to, negalima nepastebėti interjerą puošiančių senovinių elementų - palubėse iškabintos medinės klumpės, ant sienų kabo senos žibalinės lempos, kampe stovi autentiška skrynia, netoliese - aprūdijusi koja minama siuvimo mašina, pilna kitokių rakandų.

Staliuką prie didžiulių langų pasirinkome ir mes - šviesu, kaitina saulutė, o judrios gatvės vaizdą užstoja gyvatvorės ir medžiai, gera garso izoliacija, o lietuviška muzika viduje skambėjo nei per garsiai, nei per tyliai. Vos prisėdus pasirodė padavėja ir išvardijo visus dienos pietums skirtus patiekalus, pasakė kainas. Matėsi, kad dirba tikrai ne nuo vakar ir savo darbą puikiausiai išmano, be to, visai miela.

Trečiadienį buvo galima rinktis barščius arba sočiąją pupelių sriubą, iš antrųjų patiekalų - karbonadą, vištienos suktinuką su įdaru arba žemaičių blynus.

Užsisakiau barščių ir vištienos patiekalą. Sriuba ant stalo garavo, atrodo, po 7 minučių, o kol jos laukėme, padavėja atnešė linine servetėle užklotą pintinę su juoda duona. Barščiams jokių priekaištų neturiu - porcija nemaža, sriuba nei per tiršta, nei per skysta, o svarbiausia, patiko skonis - priminė verdamos namuose.

Sviestiniu padažu perlietas suktinukas su šoninės įdaru taip pat nenuvylė, mėsa buvo gerai iškepusi ir minkšta, gausus ir įvairus garnyras - be bulvių košės, į nemažą lėkštę buvo įdėta agurkų griežinėlių, salotos lapas, pomidorų, morkų salotų, keli gabalėliai paprikos, raugintų kopūstų. Pastarieji, matyt ruošiami pagal specialų receptą, mat anksčiau tokių ragauti neteko. Visas patiekalas taip pat apibarstytas krapais bei pjaustytais svogūnų laiškais.

Pietūs buvo tikrai sotūs ir skanūs, su malonumu juos suvalgiau iki paskutinio trupinio, na, nebent keli jų liko tarp dantų, o krapštukų ant stalo nebuvo...

Tiesa, trečią dieną paeiliui teko valgyti bulvių košę, tad jeigu po pietų būčiau užmigęs (labai norėjosi), tikriausiai būčiau ją sapnavęs. Gal buvo galima rinktis su kitaip paruoštomis bulvėmis, bet nepagalvojau apie tai paklausti, o padavėja - pasiūlyti. Tai tikriausiai ir būtų vienintelis priekaištas jai, mat šiais laikais, kai maitinimo įstaigose dirba labai daug nepatyrusių arba šiam darbui tiesiog patalogiškai netinkamų jaunuolių, tad, palyginus su jais, "Trijų mylimų" Jurgita (bent taip pasirašė po sąskaita) yra tikras auksas.

Pagarbiai V. V.

Įvertinimas (vidurkis) - 4 šaukštai

Maistas - 4 šaukštai
Aptarnavimas - 4,5 šaukšto
Aplinka - 4 šaukštai

Dienos pietūs (12 Lt):
* Barščiai
* Įdarytas vištienos suktinukas su bulvių koše ir gausiu garnyru.