Valgyklinis šnicelis ant prabangiai serviruoto stalo

Nežinau, kaip jums, bet man kai tik lauke bjaurus oras, pietauti norisi kuo jaukesnėje aplinkoje. Laimei tokių vietų Klaipėdoje tikrai turime. Įdomu stebėti, kaip skirtingos įstaigos skirtingai supranta, kas svarbu geriems pietums - vieni visą dėmesį sutelkia į maistą, kiti - į aptarnavimą, treti - į aplinką.

Vakar pirmą sykį išbandžiau dienos pietus viešbučio "Vecekrug" restorane-kavinėje. Per visą ciklo "Skonio reikalas" gyvavimo istoriją tai buvo pirmas kartas, kai pietavau prie ištaigingai serviruoto stalo. Be jokios abejonės, tai pietums suteikia labai daug pridėtinės vertės.

"Taip, tai tikras restoranas", - pagalvojau. Bet... netyčia žvilgterėjus į šalia valgančio vyro lėkštės turinį, kartelė nusileido. "Maistas atrodo kaip valgykloje", - suabejojau. Tad beliko paragauti, ar skonis pralenks išvaizdą.

Restorano aplinka itin jauki. Kadangi už lango buvo darganotas oras, labai maloniai nuteikė subtilus ir šiltas stalų apšvietimas. Betrūko, kad didžiuliame židinyje, kuris pasitinka vos tik įžengus į viešbutį, būtų spragsėjusi ugnelė...

Atskirų pagyros žodžių nusipelnė padavėjas - toks vikrus, kad net nespėjau perskaityti į marškinius įsegtoje kortelėje užrašyto jo vardo. Tačiau tikrai galiu patvirtinti, kad tai buvo pats profesionaliausias aptarnavimas, kokį esu patyręs rengdamas ciklą "Skonio reikalas". Vienintelis padavėjas akimirksniu aptarnavo bene prie 6 stalų sėdėjusius klientus. Buvo malonu stebėti, kaip jis profesionaliai lakstė vienoje rankoje nešdamas po kelias maisto prikrautas lėkštes, o kita surinkdavo nešvarius indus nuo stalų. Taip, aptarnavimas ir aplinka tikrai verti penkių šaukštų.

Tačiau su visu tuo gerokai disonavo dienos pietų pasiūlymas - agurkinė sriuba, šnicelis su bulvių koše ir kopūstų, burokėlių salotomis bei kompotas.

Kartu pietavęs kolega labai apsidžiaugė, kai prie sriubos buvo patiekta duonos su gabalėliu žolelėmis gardinto sviesto. Išties toks užkandis pamalonina gomurį. Beje, ir pati sriuba buvo be priekaištų - gardi, karšta, tad bematant sušildė tokią niūrią dieną.

Kiek kitaip nuteikė antrasis patiekalas. Negaliu pasakyti, kad buvo neskanu - košė puri, šnicelis minkštas, salotos šviežios ir gardžios. Ir porcija didelė. Tačiau pasigedome restoraninio subtilumo. Tokį patiekalą su malonumu kirstume valgykloje ar kavinėje, o atėjus į restoraną poreikiai būna kiek kitokie.

Tenka pripažinti, kad pietų kaina taip pat ne restoraninė. Sąskaitoje buvo parašyta, kad pietūs kainuoja 15 litų, tačiau pritaikyta dienos pietų nuolaida ir kaina smuktelėjo iki 12 litų.

Taigi, vertinant pietų kainą - maistas savo kokybe visiškai ją atitiko. Vis dėlto, kalbant apie skonį ir išvaizdą, tai ne 5 ir net ne 4 šaukštų verti patiekalai. Matyt, restorano virėjai pataikauja klientų poreikiams, kurie per pietus dažniausiai nori pavalgyti pigiau ir sočiai.

Pagarbiai V. V.

Įvertinimas (vidurkis) - 4,5 šaukšto

Maistas - 3,5 šaukšto
Aptarnavimas - 5 šaukštai
Aplinka - 5 šaukštai

Dienos pietūs (12 Lt):
* Agurkinė sriuba, duona, žolelėmis gardintas sviestas
* Šnicelis, patiektas su bulvių koše, kopūstų ir burokėlių salotomis