Tarsi Ispanijoje per siestą, arba Kodėl Tatjana ten negrįš

"Vakarų ekspreso" inf.

2014-07-24 13:01

"A-ū, žmonės, kur jūs?" - norėjosi rėkti vakar pietų prisėdus Žvejų gatvėje veikiančioje kavinėje "Klevo lapas".

Į pakaušį spiginanti saulė tik dar labiau sustiprino asociacijas, lyg būtume atsidūrę Ispanijoje siestos metu. Tuštut tuštutėlis ne tik "Klevo lapas", bet ir visa Žvejų gatvė. Tiesa, automobilių joje prigrūsta ir važinėja kiek tik nori, atrodo, tarsi Žvejų gatvės pradžioje pastatytos "plytos" išsigąsta tik pėstieji.

Dar daugiau - priešais esanti "Vyninė" ir "Kavaledis" iš viso uždarytomis langinėmis ir nerodo jokių gyvybės ženklų. Taigi, kai kurių politikų propaguojamoje Žvejų gatvės pėsčiųjų promenadoje pasijutau itin nejaukiai - tarsi tas "Palė vienas pasaulyje".

Užsukti į "Klevo lapą" paskatino antradienį į redakciją užsukusios dvi dailios damos. Tiksliau - jų pasakojimas apie praėjusį penktadienį šioje kavinėje neva dėl prasto aptarnavimo sugadintą ponios Tatjanos gimtadienio šventę.

"Šventėje buvo ir tėvai, uošviai, kurie paprastai į kavines nevaikšto. Tad dabar gyvenime jų niekur nebeištempsime po tokio aptarnavimo. O ir mano vyras dabar sakė dar labiau vertins mano virtuvę", - patarlę, jog nėra to blogo, kuris neišeitų į gera, patvirtino Tatjanos draugės pasakojimas.

Panašu, kad ne tik Tatjanos artimieji peržegnojo šią kavinę. Vakar pietų metu, be mūsų, daugiau niekas čia nevalgė.

"Skanaukite: "Gaspačio" sriuba 12 Lt, kurapka 40 Lt, dienos desertas 12 Lt", - jau vien pamačius prie durų kabančioje lentoje surašytas kainas, norėjosi bėgti kuo toliau. Vien dėl to, kad pati lauko terasa prie tokių kainų nedera.

Apleista - šitaip vienu žodžiu būtų galima ją apibūdinti. Pati terasėlė kažkada buvo įkurta jaukiai: mažyčiai apvalūs staliukai, jaukios languotos staltiesės, stilingos pintos kėdutės, bet viskas jau pavargę, o terasą turinčios puošti gėlės - nugeibusios tiek, kad net gaila žiūrėti. Vešėjo tik "valdiškos", visus Žvejų gatvės stulpus puošiančios gėlės.

Ko gero, jei patys nebūtume ėję į kavinės vidų ieškoti padavėjų, taip ir būtume sėdėję bei "gėrėjęsi" nugeibusiomis gėlelėmis valandų valandas, kol patys būtume išdžiūvę nuo karščio ir bado.

Iškrapštyta lauk jauna padavėja turi ir charizmos, ir patirties, kaip neįkyriai aptarnauti klientus. Tik stinga informacijos. Iš pradžių ji mus išgąsdino, kad dienos sriuba kainuoja nuo 9 iki 16 litų. Paskui nubėgusi į virtuvę patikslino, kad užteks ir 5 litų.

Kurapka pasirodė sunkiai įkandama (turiu omenyje kainą, žinoma), tad pavarčiau meniu. Pasirinkimas nemenkas: nuo užkeptų sraigių iki makaronų. Beje, tiek tų, tiek tų, kaina beveik tokia pat. Trumpai tariant - patiekalų kainos atrodo gerokai išpūstos. Bet neskubame teisti neparagavę.

Pievagrybių sriuba likome patenkinti. Tiršta, gausiai pagardinta svogūnais ir grietine, subalansuoto skonio. Tik šalia patiekti duonelės skrebučiai neatrodė švieži - šviežiai paskrudintą duoną atskirti nuo jau gerokai padžiūvusios ir tik tuomet apskrudintos nesunku.

Makaronai su pesto padažu nenuvylė. Ir nepervirti, ir skonis geras, ir patiekti dailiai. Tačiau tikrai negulčiau kryžiumi, kad tokia makaronų porcija turi kainuoti 16 litų.

Reziumuodamas, sakyčiau taip: virtuvė čia gera, tik kainos didelės. Ir mums pasisekė labiau nei Tatjanos svečiams - patiekalų ilgai laukti nereikėjo. Kita vertus, kai esi vienintelis pietaujantis asmuo, būtų keista, jei būtų buvę kitaip. Visgi pietūs užtruko gana ilgai, nes atsiskaityti taip greitai, kaip norėtųsi, nepavyko.

"Manjana", - yra geras ispaniškas žodis, reprezentuojantis niekur neskubančius ir atsipūtusius šios šalies gyventojus. Tikriausia toks yra ir "Klevo lapo" personalo credo. Valgyti čia rekomenduočiau tik tiems, kas turi daug laisvo laiko ir storą piniginę.