Skonio reikalas: O kam keistis?

"Vakarų ekspreso" inf.

2014-08-19 12:01

Maistas nebūtinai yra pagrindinis maitinimo įstaigos išskirtinumas, įspūdžiai ne visada susiję su virtuve.

Liepų gatvėje esančioje kavinėje "Liepžiedis" paskutinį kartą lankiausi prieš dvejus metus, nors užėjus vakar atrodė, jog laikas čia sustojo. Tąkart neįsiminiau tik darbuotojų veidų, nes jeigu čia buvo permainų, tai tik personalo.

Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad aptarnavimą įvertinti sunkoka, mat pusę darbo, kurį įprastai atlieka padavėjai, čia reikia atlikti pačiam. Vis dar reikia pietus užsisakyti pačiam, pasiimti numeriuką ir su juo laukti užsakyto maisto. Vis dar kabo ženklas, įspėjantis, kad negalima įsivesti keturkojų, bet įdomu, kur Klaipėdoje tai apskritai leidžiama. Ir vaizdas pro langą nepasikeitė, na, nebent tai, jog pastoliais dabar apstatytas senas namas prie Klaipėdos universiteto Menų fakulteto - griuveną kažkas nusprendė sutvarkyti.

Mielai būčiau prisėdęs lauke - jau buvau nusižiūrėjęs vietelę prie lango prieš perlipdamas kavinės slenkstį, bet kol stovėjau eilėje ir užsisakiau pietus, lauko kavinėje laisvų vietų neliko.

Pasirinkimo laisvės nebuvo ir viduje, tad teko greičiau prisėsti vieną iš nedaugelio dar neužimtų kėdžių.

Gerai, kad kur kas daugiau demokratijos valgiaraštyje, iš kurio net ir atvėsus orams nedingo šaltibarščiai, be jų galima rinktis kitas sriubas. Raugintų kopūstų sriuba pasirodė tinkamiausias variantas. Jos už pusketvirto lito gausite tiek, jog namuose užtektų pripildyti pusę rytinio kavos puodelio. Skonis - puikus, tokios kopūstienės būtų ne gėda dėti ant svečių stalo antrą vestuvių dieną, tik norėtųsi daugiau... Na tai kas, kad galima užkąsti duona, vis tiek mažai.

Ką kita galima pasakyti apie antrą pietų dalį - vištienos kepsnį. Pabrėžiama, jog jis patiekiamas su morkų bei slyvų salotomis: gal šiuo deriniu norima suvilioti lankytoją. Kaip paaiškėjo vėliau, prie viso to dar įdedama bulvių košės, nors pagal konsistenciją ta geltona masė košės nepriminė - visą tą gabalą buvo galima pakelti šakute pasmeigus bet kurioje vietoje.

Mėsa gerai iškepusi, minkšta, balta, jautėsi kiaušinio skonis - jo plakinyje vištiena apvoliojama prieš dedant ją į keptuvę. Patiko pilkšvos spalvos padažas, deja, sunku pasakyti visus jo ingredientus, neabejojau tik dėl vieno: mažiausiai ketvirtadalį jo masės sudaro garstyčios.

Įspūdį paliko ir tai, kad porcija apskaičiuota grūdo tikslumu - ir košės, ir salotų įdėta tiksliai tiek, kiek reikia norint mėsą padoriai užkąsti garnyru. Vis dėlto papietavus mano lėkštė nebuvo visiškai tuščia - palikau joje kelias džiovintas slyvas, kurių salotose buvo kažkaip neproporcingai daug ir prie bendro skonio nederėjo, kaip nederėtų koks nors tortas su silke.

Ir be tų kelių slyvų buvau sotus. Už visa tai, kaip dabar madinga, o greitai bus ir reikalaujama daryti - 4,05 euro. Prieš dvejus metus čia dar pavyko papietauti sumokėjus beveik euru mažiau.

Dienos pietūs (14 Lt)

Raugintų kopūstų sriuba (3,50 Lt)