Skonio reikalas: lyg pietautum Vokietijoje

V. V.

2013-07-17 08:00

Antradienį apsisprendęs papietauti senamiestyje, vietą "nutūpti" suradau neiškart.

Lauko kavinė, kuri buvo mano taikinys Nr. 1, buvo visiškai tuščia ir skendėjo šešėlyje. Kadangi čia traukė gana šaltas vėjas, išbandymui šalčiu nesiryžau. Antrojoje, kurią jau buvau išsirinkęs, prieš pat mano akis buvo užimtas paskutinis laisvas staliukas, tad nusprendžiau daugiau nebeklaidžioti ir papietauti Teatro aikštėje įsikūrusiame "Anikės teatre", nors čia irgi teko jausti šaltoko vėjo glamones.

Iš dvylikos po pavėsine sustatytų staliukų (dar keli yra pastatyti prie pat pastato) prieš pusę pirmos buvo užimta lygiai pusė. Nuo visų, išskyrus vieną (prie jo sėdėjusios poros kalbų tiesiog nesigirdėjo), sklido vokiška šnekta. Atrodė, jog būčiau atsidūręs Vokietijoje.

Padavėjas prisistatė labai greitai ir paliko meniu. Jame skilties "Dienos pietūs" neradau. Kadangi visų patiekalų kainos čia nemenkos, blogiausiam atvejui buvau išsirinkęs blynelius su ledais, kurie kainavo 12 litų. Visgi netrukus sugrįžęs padavėjas į klausimą, ar čia yra dienos pietų kompleksas, atsakė teigiamai ir išvardino: trinta daržovių sriuba, menkės, vištienos kepsniai ir salotos (berods graikiškos). Kainų nepaminėjo, tad rinkausi nemačiomis - nusprendžiau valgyti sriubą ir vištieną.

Sriuba ant stalo garavo jau po poros minučių. Padavėjas maloniai nustebino atnešęs ir taurę vandens su žaliosios citrinos gabaliukais. Prie sriubos patiekė ir minkštutėlės gardžios itališkos arba prancūziškos duonos riekelių.

Sriuba - su duonos skrebučiais, gausiai pagardinta krapais. Jokių priekaištų. O kai gavęs sąskaitą pamačiau, jog ji kainuoja tik du litus, nusprendžiau, jog galiu drąsiai konstatuoti, kad kainos ir kokybės santykis šiuo atveju yra daugiau nei puikus.

Suvalgius sriubą antrojo patiekalo laukti ilgai irgi nereikėjo. Kepsniui - taip pat jokių priekaištų, ryžiai - birūs ir skanus, o štai šviežių salotų galėjo būti šiek tiek daugiau.

Kai suvalgęs kepsnį jau ruošiausi prašyti sąskaitos nekantraudamas sužinoti, kiekgi man atsiėjo dienos pietūs, padavėjas maloniai nustebino dar kartą - ne tik iškart atnešė sąskaitą, bet ir pyragaitį. "Masei palaikyti", - linksmai pašmaikštavo.

Prieš kibdamas į pyragaitį žvilgterėjau į sąskaitą - visas šis dienos pietų kompleksas man kainavo 14 litų. Pyragėlio sąskaitoje nebuvo, bet tikrai ne dėl to jis man pasirodė labai skanus.

Pietūs užtruko tik 20 minučių. Tai irgi didžiulis pranašumas, nes bent jau lauke kavinės lankytojų tikrai netrūko.

O kalbant apie kavinės, iš kurios atsiveria vaizdas į restauruotą senąjį teatro pastatą, aplinką, tai beveik idealia vieta, mano nuomone, ją paverstų daugiau gėlių. Kol kas čia yra tik keli pakabinti ir keli ant grindų pastatyti jų vazonėliai.

Pabaigoje - dar vienas svarbus pliusas "Anikės teatro" pietums. Malonus, neapsunkinantis ir neblėstantis sotumo jausmas lydėjo ir prabėgus daugiau nei trims valandoms.