Skonio reikalas: Kotletas afrikietiškoje picerijoje

V. V.

2012-10-18 18:58

"Vakarų ekspreso" reporteriai toliau kasdien lankosi įvairiose uostamiesčio maitinimo įstaigose - žinoma, iš anksto nepranešę ir nesusitarę, o savo įspūdžius ir vertinimus pateikia mūsų skaitytojams. Vertiname penkių balų, šiuo atveju - šaukštų, sistema.

Šįkart pietų užsukome į piceriją "Pipita", įsikūrusią Šilutės plente esančios parduotuvės "Maxima" antrajame aukšte.

Nors pietauti prekybos centruose nemėgstu, nes čia nuolat šurmuliuoja daug žmonių ir blaško dėmesį, tačiau šios parduotuvės antrasis aukštas ramus ir vieta kavinei gana tinkama.

Pati picerijos aplinka kiek nustebino. Patalpos papuoštos afrikietiškais motyvais - molio imitacijos piešiniais padailintas atitvaras, roplio odos raštais išmargintas minkštasuolių gobelenas, medinės detalės. Ši Afrikos dvasia visiškai nesufleravo, jog valgysime picerijoje.

Patogu tai, jog čia meniu surašytas ne tik lentoje, stovinčioje pačioje picerijoje, bet ir pirmajame aukšte, prie įėjimo į prekybos centrą. Tokiu būdu klientai nepakilę į antrąjį aukštą gali apsispręsti, ar nori paragauti tos dienos patiekalų, ar ne.

Tądien "Pipitoje" siūlyta paragauti čili sriubos (5 Lt), "saliankos" (6 Lt) arba dienos sriubos (raugintų kopūstų - 3 Lt). Prie dienos sriubos siūlyta kotletų, menkės arba befstrogeno. Bet kurio komplekto kaina - 10 Lt. Jei prie sriubos būtume pasirinkę varškėčius, būtų tekę pakloti 9 Lt. Prie bet kurio pasirinkto komplekto priklausė ir stiklinė obuolių kompoto. Tiesa, dienos pietų meniu pasigedau picų - juk čia picerija, todėl mielai būčiau paragavęs kurios nors tą dieną pasiūlytos picos.

Pasirinkau dienos sriubos ir kotletų komplektą. Kolega nutarė valgyti tik čili sriubos.

Pirmiausia sulaukiau savojo kompoto. Šviežias, naminis, su keliais obuolių gabalėliais. Jam neturėjau jokių priekaištų.

Kai ant stalo atkeliavo sriubos, nudžiugome - abiejų sriubų dosniai įpilta į nemenkus dubenėlius. Manoji raugintų kopūstų sriuba buvo puikiai pagardinta, nepagailėta kopūstų, bulvių ir mėsos gabalėlių. Prie jos gavau ir gabalėlį minkštos duonos. Dar labiau savo sriuba džiaugėsi kolega. Tiršta ir aštri čili sriuba bei pora picos paplotėlių atstojo ir neužsisakytą antrąjį patiekalą.

Suvalgęs sriubą ėmiau laukti savo kotletų. Šių gaminimas kažkodėl užtruko, o iš virtuvės ėmė sklisti stiprus degėsių kvapas. Laimei, vėliau paaiškėjo, kad degė ne man skirtas kotletas. Jis ant stalo atkeliavo aplietas padažu, su bulvių koše, šviežių kopūstų ir burokėlių salotomis. Atkreipiau dėmesį, jog meniu rašoma "kotletai", o patiekiamas tik vienas. Man tikrai užteko ir vieno, tačiau toks klaidinimas šiek tiek erzina. Tačiau džiugu, jog pats kotletas ir garnyras buvo skanūs ir paprasti - tokie, kokius pasigamintum namuose.

Jaunutė padavėja sutikdama mandagiai pasisveikino, užsirašė mūsų išsirinktus patiekalus, vėliau juos atnešė ir tiek, tad vertinti blogai ar pernelyg gerai negalėčiau.

Reziumuojant, į "Pipitą" mielai grįžčiau. Tiesa, šįkart norėčiau paragauti ne dienos patiekalų, o picų. Reikia tikėtis, jog jos tokio paties gero skonio, kaip ir įprastas maistas.

Pagarbiai V. V.