Skonio reikalas: Iki dangaus nepakilome

"Vakarų ekspreso" inf.

2014-07-12 11:01

Šviežiai atsidariusios maitinimo įstaigos paprastai vilioja dėl paprastos priežasties - tikėtina, kad personalas dės visas pastangas, kad klientai išeitų patenkinti ir norėtų sugrįžti vėl ir vėl.

Liepojos plente netoli Mumlaukio ežero, atrodo, visai neseniai atsidarė naujas restoranas "Vanilinis dangus". Apie tai, jog tai šviežia maitinimo įstaiga, byloja ir reklaminiai plakatai "Kviečiame užsukti", ir kol kas nedidelis lankytojų skaičius.

Pavadinimas daug žadantis, tačiau prie įėjimo į restoraną pastatyti du geltoni reklaminiai skėčiai nuo saulės nuteikė nekaip. Lauko terasa pasirodė visiškai netinkama dienos pietums ne tik dėl vakar smarkiai pūtusio vėjo.

Po skėčiais stovintys keli mažyčiai staliukai pasirodė labiau tinkami nebent norintiems lauke parūkyti ir išgerti puodelį kavos - galbūt toks ir yra sumanymas. Žodžiu, lauko terasai toli ir iki restorano, ir iki dangaus. Todėl užėjom į vidų.

Dangų viduje radome tikrąja ta žodžio prasme. Neįtikėtinai aukštos lubos išpieštos taip, kad užvertus galvą atrodo, tarsi matytum vasarišką dangų.

"Kiek primena vienuose laidojimo namuose matytą vaizdą", - replikavo mano pietų kolega.

Restorano stilius - baltai elegantiškas, nors vietomis galima aptikti ir kičo elementų. Vis dėlto atsisėdus prie stalo baltutėlė estetika pavergė, tad nebadė akių ir plastikinės orchidėjos ant palangių. Ant baltutėlio stalo - baltutėlis provanso stiliaus šviestuvas, prieskoninės, servetėlės - taip pat tobulai baltos. Tarsi būtum ant debesies.

Dienos meniu dangiškų migdolų nežadėjo. Patiekalai netgi labai žemiški: šaltibarščiai, virtinukai su mėsa arba blyneliai su mėsa ir grybų padažu.

Sulaukęs šaltibarščių vėl pasidžiaugiau dangiška estetika. Įpilti elegantiškoje didelėje lėkštėje jie atrodė ypatingai. Bet šaltibarščiai turbūt ir Afrikoje šaltibarščiai. Skonis jų toks ir buvo - elementarus ir aiškus. O šalia patiektos apskrudintos bulvės pasirodė kiek sūrokos.

Estetika nenusileido ir antras patiekalas - blyneliai pašildyti "grilinėje" keptuvėje, tirštas grybų padažas įpiltas į atskirą indelį. Paragavęs pirmą kąsnį kiek nustebau, kad paties lietinio skonis saldokas. Atrodo, tokiam blynui labiau tiktų saldus varškės ar bananų įdaras. Tačiau nemanau, kad virėjai supainiojo lietinius ir įdarus, greičiau - tai buvo specialus sumanymas. Nors ir kiek neįprastu, skoniu nenusivyliau.

Dienos pietūs kainavo 14 litų - kaina tikrai adekvati. Sotu, estetiška, skonis neblogas, nors, reikia pripažinti - iš koto neišvertė.

"Gal kavos?" - maloniai pasiteiravo miela padavėja. Ji savo darbą atliko be priekaištų - neįkyriai, maloniai, greitai. Jei taip aptarnauja ir danguje, tai mirti nebaisu.

Gaila, kad kavos atsisakėme, nes dėžutėje, kur gulėjo sąskaita, buvo įdėti ir du gardūs šokoladiniai saldainiai. Gal tiek ir betrūko, kad pasijustume tarsi danguje?