Pietūs už dviejų kainą

"Vakarų ekspreso" inf.

2013-07-31 21:00

Trečiadienį kiek pasivaikščiojęs po Klaipėdos centrą ir supratęs, jog daugelyje kavinių jau esu pietavęs, nusprendžiau pasirinkti sau neįprastą vietą - "Radisson Blu" viešbutyje esantį "Lobby bar" lauko restoraną.

Visuomet maniau, kad čia pietauti renkasi tik turtingi užsieniečiai ar verslo reikalus ateinantys aptarti klaipėdiečiai, todėl šią vietą nuolat aplenkdavau. Šįkart pamąsčiau: kodėl gi neišbandžius?

Prie staliuko žengiau nedrąsiai, jaučiausi lyg svetimas, tačiau jau po kelių sekundžių mane padrąsino priėjusi padavėja. Ji maloniai pasisveikino ir pasiteiravo, gal ką norėsiu užsisakyti iškart. Atsakius, jog pageidaučiau žvilgterėti į meniu, mergina nuėjo jo atnešti.

Jau atvertęs pirmą meniu puslapį išvydau dienos pietų valgiaraštį. Jis buvo parengtas visoms darbo dienoms. Patogu. Šalia parašyta, jog meniu paruošė virtuvės šefas Lauras Krukauskas. Žinosime, kas kaltas, jei pietūs neskanūs...

Tačiau netrukus entuziazmą atšaldė patiekalų kainos: sriuba - 9 Lt, vieno karštojo patiekalo - 16 Lt, kito - 12 Lt. Kasdien galima rinktis vieną iš dviejų karštųjų patiekalų, o sriubos pasirinkimo galimybių dienos pietums nėra.

Iš trečiadienio meniu supratau, jog reikės valgyti kreminę burokėlių sriubą ir keptus kalakutienos kumpelius (patiekiami su "verge" padažu, bulvių bokšteliais bei brokoliais) arba blynelius su baravykų įdaru, sūrio padažu bei krapais.

Pasirinkau blynelius. Atvirai pasakius, pilvas prašė kalakutienos, bet prieštarauti ėmė piniginė. Pradėjau skaičiuoti: jei rinksiuosi blynelius ir sriubą, tuomet man pietūs kainuos 21 Lt, jei kitą variantą - 25 Lt. Mano kišenei tai pernelyg sunki našta. Kitoje kavinėje už 25 Lt galėčiau pavalgyti net du kartus.

Spėjau paanalizuoti ir kitų dienų siūlomus patiekalus. Už akių užkliuvo penktadienio dienos sriuba: žuvienė, pagardinta degtine. Gal apsilankyti?

Mano fantazijas nutraukė padavėja, kuri mandagiai priėmė užsakymą, iškart atnešė ir įrankius bei stiklinę šalto vandens su puse citrinos griežinėlio. Kiek nustebau, nes prie meniu buvo aiškiai parašyta: gaivusis vanduo su apelsinais...

Pradėjau tyrinėti mane supančią aplinką ir svarstyti, kodėl gi čia tokios didelės kainos. Aplinka nebuvo kažkuo išskirtinė: pintos kėdės, per daug į akis nekrentantys stalai, keletas gėlių, Šaulių gatve važiuojančios mašinos, šalia šaligatvių vaikštantys žmonės... Gerai, kad staliuką nuo šaligatvio skiria gana aukšta stiklinė ar plastikinė tvora, kitaip nebūtų malonu, jei nepažįstami žmonės vaikščiotų per kelis centimetrus nuo patiekalų...

Tiek sriubą, tiek blynelius padavėja man atnešė greitai. Kiek nustebino, kad prie sriubos atskiroje lėkštutėje atnešė ne grietinės, o du gabaliukus sviesto. Iš pradžių svarsčiau tą sviestą ištirpdyti sriuboje, tačiau kolega pamokė: "Sviestą reikia tepti ant duonos ir valgyti kartu su sriuba."

Lėkštė buvo didelė, bet pačios sriubos ne tiek jau ir daug. Dar joje išmirkyti keli duonos skrebučiai. Galbūt aš nesu gurmanas, bet skonis buvo keistokas.

Tik suvalgius sriubą, padavėja priėjo ir paklausė, kaip man ji patiko. Sriuba, suprantama, ne padavėja. Pritrūkau žodžių ir bandžiau išlementi: "Na, tokia..." Ji nukirto: "Įdomi?" Man beliko tik pritariamai palinkčioti galvą. Matyt, ir mergina ragavo Lauro kūrybos...

Blyneliai su baravykų įdaru, sūrio padažu bei krapais greitai kažkur dingo, net užmiršau, kaip atrodė, liko tik malonus skonis. Dėl visko kalta maža porcija - ji ne tokia didelė, kaip norėtųsi.

Padavėja, turbūt nudegusi nuo klausimo apie sriubą, jau nebesiteiravo, ar patiko blyneliai. Man sumokėjus pinigus, ji maloniai atsisveikino ir palinkėjo gražios dienos.

Taigi į gatvę išėjau su alkį primenančiu jausmu skrandyje bei nekasdieniškai po pietų patuštėjusia pinigine.

Velniai nematė, ateisiu čia ir penktadienį. Karšto patiekalo neimsiu. Užteks dviejų sriubų. Šaldyk degtinę, Krukauskai!