Pietūs su vaizdu į rekonstrukciją

"Vakarų ekspreso" inf.

2013-06-10 18:14

"Skonio reikalas" pirmąkart šią vasarą išsiruošė tolėliau nuo centro - pirmadienį aplankiau Minijos gatvėje įsikūrusią kavinę-barą "Pinta".

Šįkart dėl kitų darbinių reikalų teko pietauti šiek tiek anksčiau nei įprastai - į kavinę atėjau 11.35 val. Gal dėl laiko, gal dėl šiek tiek vėsoko oro, o gal dėl kitoje Minijos gatvės pusėje vykdomų jos rekonstrukcijos darbų buvau vienintelis, kuris nusprendė prisėsti lauko kavinėje.

Palaukęs penkias minutes supratau, jog užsisakyti maistą teks prie baro. Ir prie jo padavėja pasirodė tik po minutės kitos. Paklausus, ar yra dienos pietų meniu, išvardino: rūgštynių sriuba, cepelinai, maltinukai ir kiaulienos kepsnys. Pabrėžė, kad pastarasis nemažas. Kainų nepasakė, o kur jų pasižiūrėti nebuvo, tad apsisprendžiau nemačiomis - valgysiu sriubą ir kepsnį.

Pasakius, jog pietausiu lauke, padavėja kiek nustebusi pasitikslino, ar tikrai man ten bus patogu, ir taip dar labiau sustiprino įtarimus, kad šalia statybvietės esanti lauko kavinė nėra labai populiari. Patvirtinus savo apsisprendimą ir prisėdus prie lauko staliuko netrukus pasirodžiusi padavėja ėmė jį šluostyti, vėliau buvo "nuprausti" ir kiti staliukai, nors iš pirmo žvilgsnio ir nebuvo nešvarūs.

Virš lauko kavinės - ištisinis stogas, tad šviečiant saulei pavėsyje čia yra kiekvienas staliukas. Tiek jie, tiek kėdės - medinės. Aplinką šiek tiek pagražina keletas vazonėlių su gėlėmis. Kadangi Minijos gatvę rekonstruojantys statybininkai darbavosi ne itin intensyviai, nepalyginamai didesnį triukšmą čia kėlė visai arti važiuojantys automobiliai.

Sriuba kartu su dviem duonos riekelėmis, prieskoniais, servetėlėmis ir dantų krapštukais atkeliavo po penkių minučių. Sriubai, kurios buvo galima paprašyti ir pusę porcijos - jokių priekaištų. Duona - šviežia.

Netrukus po to, kai ištuštinau sriubos lėkštę, atkeliavo ir kepsnys. Padavėja nemelavo - tikrai nemenkas. Užkeptas pomidorais ir sūriu, tikriausiai su majonezu. Garnyrui - ryžiai (dar buvo galima rinktis bulvių košę), kopūstai, pomidorų, šviežių ir raugintų agurkėlių skiltelės. Kepsniui, kaip ir sriubai, neturėjau jokių priekaištų, nors ir kuo nors ypatingu jo negalėčiau pavadinti. Ryžiai birūs, pagardinti žalumynais. Iš garnyro ypač patiko rauginti agurkėliai.

Baigiant valgyti, prieš pat dvyliktą valandą, pietauti "Pintos" lauko kavinėje nutarė viena pora, automobilį pasistačiusi ant šaligatvio, visai šalia kavinės. Prieš tai keletas lankytojų visgi rinkosi kavinės vidų.

Minėtąją porą netrukus atėjusi aptarnauti padavėja, pastebėjo, jog ką tik baigiau valgyti, tad iškart paėmė lėkštę ir išgirdusi mano prašymą atnešti sąskaitą paskelbė verdiktą - 17 litų. Nors kepsnys ir nemažas, bet ši suma dienos pietums pasirodė šiek tiek didoka. Kita vertus, sotumo jausmas lydėjo kur kas ilgiau nei šiek tiek didesnę sumą dienos pietums praėjusią savaitę išleidus kavinėje "Flamingas".

Grąžą ir čekį padavėja atnešė irgi greitai, tad ir visi pietūs užtruko tik 25 minutes. Jei šį greitą aptarnavimą dar lydėtų šypsena ir šiek tiek švelnesnis tonas, būtų visai neblogai.

Vėliau atidžiau peržvelgus čekį paaiškėjo, kad dienos sriuba "Pintoje" kainuoja 4,5 lito, o kiaulienos kepsnys - 12,5 Lt.