Vieni senamiestyje įsikūrę restoranai, it kokie muziejai, pirmadieniais nedirba, kiti, matyt, iš viso nemėgsta pietaujančių ir atsidaro tik vakare, treti žada priimti po pirmos, kai pietų laikas jau pasibaigęs, ir t. t. Taigi teko sėsti į automobilį ir važiuoti ieškoti savo laimės kitur. Šį sykį likimas nubloškė ne taip ir toli - į Miško kvartale įsikūrusį restoranėlį "Biskvitas".
Nors iškaboje skelbiama, jog tai restoranas, visgi, mano nuomone, mažybinė malonybinė priesaga čia labiau tiktų. Pirmiausia dėl mažytės lauko terasėlės - niekuo neišsiskiriančios iš daugelio kitų, nebent tuo, kad mediniai stalai uždengti švariomis medžiaginėmis staltiesėmis.
Restoranėliu šią maitinimo įstaigą norėtųsi vadinti ir dėl itin malonių padavėjų, kurios taip stengiasi įtikti klientams, kad net saldu.
Nepaisant to, kad restorano lauko terasa prie pat gatvės ir pietų rimtį gerokai trikdo važinėjantys automobiliai, kas kalbama prie kiekvieno staliuko, kurių čia stovi vos keturi, gali girdėti net ir to nenorėdamas.
"Jūs mane nužudyti norėjote?", - nustebino prie gretimo staliuko sėdėjusio vyruko pareiškimas maloniajai padavėjai.
Pasirodo, gerdamas gaivų gėrimą, kuris patiekiamas kiekvienam pietaujančiam, stiklinės dugne jis aptiko stiklo šukę.
Tiesą sakant nuryti tokį svetimkūnį nenorėčiau ir aš, todėl nė kiek nenustebau, dėl tokios vyriškio reakcijos. Su nelemtąją stikline nubėgusi padavėja, po kurio laiko sugrįžo ir, atsiprašiusi už šį incidentą, (jei tiksliai išgirdau, - Aut. past) pasiūlė pavaišinti pietumis ir nukentėjusį vyrą, ir jo pietų draugę. Gal kartais vertėtų nešiotis kišenėje stiklo šukę?
Dienos pietums vakar "Biskvitas" siūlė agurkinę sriubą ir jautienos befstrogeną. Kadangi daugiau kitų pasiūlymų nebuvo - nesipriešinau. Pirmiausia padavėja atnešė anksčiau aprašyto gaiviojo gėrimo stiklinę, tik, deja, ant jos dugno nieko įtartino neradau. Akivaizdu - veltui papietauti nepavyks.
Agurkinė sriuba savo išvaizda apetito nežadino - ne itin spalvingas marmalas vos tik paragavus privertė mintyse atsiprašyti virėjų. Tobulo skonio agurkinė. Tokias verda tik geriausios pasaulyje mamos. Tiršta, subalansuoto skonio, primenanti vaikystę. Mintyse pagalvojau, kad būtų pakakę sriubos vaizdą atgaivinti užbėrus žiupsnelį šviežių krapų ir pirminio neigiamo nusistatymo būtų nebuvę.
Antras patiekalas simpatijų sulaukė jau iš pirmo žvilgsnio. Patraukli išvaizda nenusileido ir skoniui. Ypač patiko spalvingos šviežių daržovių salotos, pagardintos saulėgrąžomis. Svarbiausia, kad skonis buvo nenuobodus, kaip dažnai būna valgant dienos pietų patiekalus. Skoniu salotoms nenusileido ir puri bulvių košė bei minkštai ištroškintos jautienos juostelės. Galbūt vienintelis trūkumas, kad mėsos buvo kur kas mažiau, nei tiršto padažo. Tačiau, be jokios abejonės, ir agurkinė, ir befstrogenas galėtų pretenduoti į tų patiekalų sąrašą, kurie vadinami "kaip pas mamą".
Gardžių ir sočių pietų nesugadino ir atnešta sąskaita - už dienos pietus sumokėjau 12 litų. Manau, kad jie tikrai to verti.
Įvertinimas
Maistas - 5 šaukštai
Aptarnavimas - 4 šaukštai
Aplinka - 3 šaukštai
Vidurkis - 4 šaukštai
Dienos pietūs (12 Lt):
* Agurkinė sriuba
* Jautienos befstrogenas, bulvių košė, šviežių daržovių salotos
* Gaivusis gėrimas
Pagarbiai V. V.
Rašyti komentarą