Kaina prasilenkė su lėkštės turiniu

"Vakaro ekspreso" inf.

2011-02-08 00:01

"Vakarų ekspresas" tęsia žurnalistinį tyrimą: kasdien lankomės įvairiose uostamiesčio maitinimo įstaigose - žinoma, iš anksto nepranešę ir nesusitarę - bei išbandome dienos pietų meniu, o savo įspūdžius ir vertinimus pateikiame mūsų skaitytojams. Vertiname, kaip įprasta, penkių balų, šiuo atveju - šaukštų, sistema.

Nuo 1994-ųjų Klaipėdos centre veikianti kavinė "Flamingo" dažnai minima mano pažįstamų. Vieni negali atsispirti ten kepamiems tortams, kiti būtinai užeina suvalgyti želė deserto, treti galbūt eitų ten kasdien pietauti, jei taip nesikandžiotų patiekalų kainos.

"Aš seniai sakiau, kad pas mus negalioja jokie rinkos dėsniai. Panaši aplinka, panašaus skonio ir kokybės patiekalai, tik vienur jie dvigubai brangesni nei kitur. Ir keisčiausia, kad ten, kur jie brangesni, - vis tiek yra žmonių, o kartais - net daugiau nei ten, kur pigiau, bet taip pat kokybiška ir skanu", - stebėjosi vienas kolega ir pripažino, kad pietūs "Flamingo" jam per brangūs, ypač, jei pietums norisi mėsos. Dienos patiekalų, kurių kainos siekia net 17, 18 litų, tikėčiausi nebent restorane.

Pasvarstėme, kad lankytojų gausą lemia lokacijos vieta, ypač - pietų metu. Jei aplinkui kavinę yra daug įstaigų, ji turi labai daug šansų pietų metu sulaukti klientų. Matyt, "Flamingo" lokacijos vieta yra gera, nes vakar lankytojų čia netrūko. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad kavinė gana mažutė, talpinanti vos 11 stalų, dalis jų - dviviečiai.

Pirmas dalykas, kuris krito į akis - dalis kavinės lankytojų sėdėjo ant pečių užsimetę paltus. Prasilenkėme su viena pažįstama, kuri pasakojo, kad atbėgusi čia papietauti prieš dvyliktą net sustiro į ragą.

"Man atrodo, kad šildymą įjungė tik 12 valandą", - stebėjosi ji.

Kavinės aplinka niekuo neišsiskirianti, palei langą pastatyti trys mažyčiai staliukai patogūs nebent norintiems atsigerti kavos ir paspoksoti į praeivius, tačiau pietauti jie visiškai nepritaikyti.

Yra tekę girdėti, kad "Flamingo" savininkas nepataikauja masėms ir yra įsitikinęs, jog geras maistas negali būti pigus. Visgi pigesnių patiekalų dienos pietų meniu buvo pasiūlyta: varškės apkepas (5,80 Lt) ir itališki spagečiai su Bolonijos padažu (7,90 Lt). Pastebėjau, kad didžioji dalis lankytojų ir valgė šiuos patiekalus. Porcijos - nedidelės. Makaronai įdėti į didžiulį gražų dubenį, papuošti trimis salotos lapeliais - vaizdas gražus, nors skonis - elementarus.

Beje, padavėja nusprendė, kad spagečius valgyti patogu su šakute ir peiliu, tad kolegai teko bėgti prie baro paprašyti šaukšto.

Buvo galima rinktis iš dviejų dienos sriubų - kreminė daržovių sriuba su prancūziška bandele (6 Lt) ir natūrali žąsienos sriuba, patiekiama su sėlenų duonele (3,50 Lt). Pasirinkau pigesnę - skoniu likau patenkintas. Tiesa, tai buvo panašiau į žąsienos sultinį, nes dubenėlyje radau tik vieną nediduką žąsienos gabalėlį, dar plaukiojo šiek tiek smulkiai tarkuotų morkų.

Padavėja aptarnauja ne itin maloniai - lėkštės tarsi pasviedžiamos ant stalo, kartais - net su trenksmu. Kolega jau baigė suvalgyti makaronus, o aš vis dar laukiau savo jautienos nugarinės, keptos ant grotelių (13,90 Lt). Girdėjosi, kaip virtuvėje virėjai muša mėsą, tai teikė vilties, kad kepsnys bus šviežias...

Tai, ką pamačiau lėkštėje, buvo verta perpus mažiau nei parašyta meniu. Vaizdas - šiaip sau, beliko tikėtis, kad skonis viską atsvers. Tačiau mėsa išmušta taip plonai, kad apie jos sultingumą neverta net svajoti. Skanus buvo tik raudono vyno padažas ir šviežių daržovių salotos, tačiau jų buvo nedaug. Patiekta su bulvių kroketais. Alkanas nelikau, negaliu sakyti, kad buvo neskanu, tačiau pavalgius buvo gaila, kad pietums išleidau kone 18 litų.