Kai padavėjo tenka laukti pusvalandį

Vaizdas, atsiveriantis iš šios užeigos, išties raminantis ir primenantis atostogų akimirkas: iš vienos pusės atsiveria jachtų prieplauka, iš kitos - į Smiltynę keleivius keliantys keltai, kranai, ir Danės krantinėje stovintys žvejybiniai laivai bei laiveliai.

Anksčiau vakare pro šį restoraną ne kartą yra tekę praeiti ir čia matydavau daug žmonių, tačiau šįkart per patį pietų metą iš daugiau nei dešimties staliukų užimtas buvo vos vienas. Na reikia pripažinti, kad oras sėdėti lauke nebuvo pats tinkamiausias - vėjas košte košė iš visų pusių, o dar prieš valandą lijo lietus. Nenuostabu, kad keli lauke esančios užeigos staliukai ir kėdės dar buvo šlapios.

Įsitaisiau prie vieno pirmųjų staliukų ir ėmiau grožėtis aplink atsiveriančiu vaizdu. Nors iš debesų išlindo saulutė, tačiau nuotaiką gadino įkyrus ir šaltas vėjas. Nuo jo stiprių gūsių negelbėjo daugiau nei metro aukščio stikliniai ar plastikiniai aptvarai.

Anksčiau čia matydavau specialius šildytuvus, tačiau šįkart jų nebuvo, o nors jie išties būtų pravertę.

Į akis krito viduryje staliukų pastatytos dvi medinės statinės - nelabai supratau, kam gi jos reikalingos. Interjero jos, bent jau mano akimis, tikrai nepuošia. Tik kiek vėliau, kai viena iš darbuotojų atnešė gėlių puokštes ir padėjo jas ant statinių, vaizdas tapo geresnis.

Taip betyrinėdamas aplinką susimąsčiau, kad jau praėjo nemažai laiko, o man niekas neatnešė valgiaraščio. Žvilgterėjęs į laikrodį, supratau, kad nuo mano apsilankymo čia praėjo bemaž 15 minučių.

Dar, kiek suabejojau, ar šiandien padavėjai aptarnauja lauke ir nusprendžiau nueiti į vidų to pasiteirauti. Tik kyštelėjęs nosį vidun, pamačiau padavėją. Ji aptarnavo viduje esančius klientus. Sulaukęs tinkamos progos mandagiai pasiteiravau: "Ar galima pietauti lauke?". Ji atsakė teigiamai. Taigi, apsidžiaugęs vėl atsisėdau prie to pačio staliuko. Tačiau dar lukterėjęs 15 minučių, kiek susikrimtęs, kad nieko nesulaukiau, vėl ėjau į vidų ir šįkart jau prie baro esančio darbuotojo dar kartą pasiteiravau, kodėl niekas neprieina. Pažadėjo, kad prieis.

Keista, kai tiek laiko tenka laukti, nors restoranas ir apytuštis. Kaip tada, kai čia būtų daug žmonių?

Padavėjas pagaliau atkeliavo, bet be valgiaraščio rankose. Išbėrė, kad dienos meniu yra tik agurkų sriuba ir pasirinkimui vienas iš dviejų antrųjų patiekalų: vištienos filė su ryžiais ir daržovių garnyru arba makaronai su krevetėmis.

"Jei imsite sriubą ir antrą, tuomet mokėsite 13 litų. O šiaip vienas antras patiekalas kainuoja 13 litų", - paaiškino padavėjas.

Pasirinkau sriubą ir vištienos filė.

Likau maloniai nustebintas, kad sriuba buvo atnešta gana greitai. Prie jos buvo patiekti picos paplotėliai, o ne duona. Taip pat padavėjas atnešė ir vaisių kompoto.

Netrukus sulaukiau ir vištienos filė, kuri buvo pagardinta grietinėlės padažu. Puikiai derėjo ryžiai ir smulkiai supjaustyti agurkai, pomidorai bei salotų lapai. Norėjosi daržoves kiek pagardinti prieskoniais, tačiau nei druskos, nei pipirų ant stalo padėta nebuvo.

Visgi buvo ir skanu, ir sotu.

Tiesa, sąskaitą atnešęs padavėjas nesidomėjo, ar buvo skanu. Gal viską suprato iš akių?

Reziumuodamas nutariau, kad jei padavėjai suktųsi greičiau, čia galėčiau lankytis dažniau: maistas skanus, aplinka - jauki ir kainos tikrai nesikandžioja.

Įvertinimas

Maistas - 4,5 šaukšto
Aptarnavimas - 1 šaukštas
Aplinka - 4,5 šaukšto
Vidurkis - 3,5 šaukšto

Dienos pietūs (13 Lt):

Agurkų sriuba

Vištienos filė su ryžiais ir daržovėmis