Užkrato zonoje (VIII)

Tęsinys. Pradžia kovo 24 d.

Laisvalaikio beveik ir neturėjau. Kaune, prieš tarnybą, oficialiai iš tribūnos pulkininko A. Butavičiaus buvo pasakyta, kad aš skiriamas 2-uoju dalinio viršininko, t. y. jo, pavaduotoju politiniam-auklėjamajam darbui. Tad šį darbą ir dirbau visą likusį laiką.

Tarnyba kasdien neužimti buvo apie 40 kursantų ir vienas kitas karininkas. Dalis kursantų iki pietų atlikdavo įvairius ūkio darbus, o po pietų - laisvi. Dažniausia juos užimdavau organizuodamas įvairias sportines varžybas: komandines tinklinio ir krepšinio, komandines ir individualias stalo teniso, šąškių varžybas. Įpusėjus tarnybai visuose būriuose reikėjo organizuoti komjaunimo susirinkimus, o viso padalinio - laikinai įkurtos pirminės partinės organizacijos, t. y. visų padalinio komunistų, susirinkimą. Darbotvarkėje - tradiciniai klausimai: tarnybos eiga zonoje ir priemonės jai gerinti, einamieji klausimai. Susirinkimai praeidavo formaliai, be įpatingų diskusijų. Na, ir diskutuoti praktiškai nebūdavo dėl ko. Kitaip sakant, viskas buvo daroma dėl "paukščiuko".

Gyvenome zonoje, išeiti nebuvo kur. Be to, visi stengdavosi būti patalpose, nes nematomas "priešas" tykojo visur ir vykdė savo pražūtingą darbą: už kiekvieno krūmo, medžio, ant žemės, kuria vaikščiojom, ore, kuriuo kvėpavom, neabejoju ir maiste, kurį valgėm, ir vandeny, kurį gėrėm. Tą jautėm visa savo esybe tiek fiziškai, tiek psichiškai.

Artimiausia parduotuvė buvo rajono centre už 15 km. Atsivežtą degtinę karininkai gerdavo saikingai ir tai kursantams sugulus. Prisimenu, mūsų ketveriukė: majoras štabo virsininkas A. Jagelavičius, komendantas A. Rumša, kurso viršininkas A. Svincovas ir aš (tada dar kapitonas), sutarėm kas vakarą, kursantams sugulus, susiburti ir paeiliui atsinešta degtine profilaktiškai pasivaišinti. Išgerdavom gal po 100 gramų, bet malonu buvo nuoširdžioje aplinkoje pabendrauti, pasidalinti darbo patirtimi, išgirsti negirdėtų anekdotų. Išgerta degtinė ir nerūpestingas bendravimas nuimdavo per dieną susikaupusį stresą, geriau miegodavom.

Atėjus mano eilei vaišinti, A. Rumšai padaviau butelį su maždaug 400 gramų spirito ir pasakiau: "Esu tarnyboje, tuo metu keisiu sargybinius, tai išgerkit po 30 gramų." Rytojaus dieną, apie pietus, A. Rumša šypsodamasis įteikė man kamštį nuo butelio. Iškart nesusigaudžiau, kas prie ko.

- Atleisk, bet štai kas liko iš tavo spirito, - ir nesiliovė šypsotis.

Nebuvau alkoholinių gėrimų mėgėjas, tad ir nesupykau. Tuo ir baigėsi mano profilaktinės priemonės kovoje su radiacija. Žinojau, kad trijulė tęsė susibūrimus, bet manęs nė karto nepakvietė.

Retkarčiais mus aplankydavo ir meno saviveiklos kolektyvai. Kartą koncertuoti atvažiavo moterų ansamblis. Nors ir buvau tarnyboje, bet A. Butavičius pavedė juos sutikti ir įkurdinti. Tą padaręs išskubėjau keisti pamainų. Kai grįžau, aktų salėje ką tik buvo prasidėjęs koncertas, tad užsukau pasiklausyti. Ryte mane išsikvietė A. Butavičius, įdavė suvenyrą ir pranešė, kad saviveiklininkai koncertuos atvežtai pirmo dalinio asmeninei sudėčiai, o aš po koncerto turiu padėkoti ir įteikti suvenyrą.

- Pulkininke, juk aš esu po tarnybos, visą parą nemiegojęs. Be to, vakar klausiausi šio koncerto, - bandžiau atsikalbinėti. - Juk tai galėtų atlikti bet kuris kitas laisvas karininkas.

- Kiekvienas turim vykdyti savo pareigas! - griežtai nutraukė mane dalinio vadas. Atsisėdau su suvenyru rankose pirmoje eilėje ir nekantriai laukiau koncerto pabaigos. Tikrinant postus, pravažinėjus šaltame "viliuke" visą naktį ir dabar sėdint šiltoje salėje, buvo nepaprastai sunku susilaikyti neužmigus. Šiaip taip ištvėręs, įvykdžiau man pavestą misiją.

Bus daugiau