Reprezentacinė miesto erdvė ar biržos pastato atkūrimas?

Reprezentacinė erdvė šiuo atveju suprantama ne kaip nuosekli ir stabili, o greičiau tąsi ir kintanti, pilna atskirų ir persipinančių istorinių įvykių. Prieš 15 metų teko dalyvauti Atgimimo aikštės sutvarkymo architektūros projektų pasiūlymų konkurse. Konkursiniuose darbuose buvo siūloma intensyviai užstatyti aikštę ir skverą naujais pastatais. Mano konkursiniame darbe buvo pateiktas pasiūlymas sukurti Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų skulptūrų galeriją. Daugelį metų buvo puoselėjama mintis sukurti paminklus Adomui Brakui, Vydūnui, Ievai Simonaitytei ir kitiems garbiems Klaipėdos krašto žmonėms. Taip pat šiuo projektu buvo norima patyrinėti, kaip buvusi laikinų mažaaukščių pastatų - Krūmamiesčio architektūra, dabartinio užstatymo, senamiesčio panoramos ir žaliosios architektūros fonas, jos forma, vartojimas, su ja susijusios oficialios istorijos ir asmeninės konotacijos teikia informaciją apie platesnius kultūrinius procesus.

Lietuvos, kaip ir kitų šalių, neseniai išgyvenusių politinius pokyčius, kultūrinis gyvenimas ir gyvenimo būdai pastaruoju metu sparčiai kito ir tebekinta iki šiol. Tačiau platesniu mastu šie reiškiniai kol kas nėra diskutuojami, nediskutuojama, kaip dingę ir esami kultūros paveldo objektai pritaikomi šiuolaikiniam gyvenimui konkrečioje vietoje, kur vyksta intensyviausia gyvenimo procesų apykaita, koncentruojasi ir susiduria įvairių grupių nuomonės, gyvenimo būdai ir pasiūla.

Paskelbus Atgimimo aikštės sutvarkymo projektinių pasiūlymų (idėjinio projekto) konkursą natūraliai atsirastų galimybė plačiau patyrinėti šiuos procesus ir pateikti sprendimo būdus.

Šiandien nepasikeitė mano asmeninė nuomonė, kad netikslinga užstatyti viešąsias erdves pastatais. Kuriant reprezentacinę miesto erdvę, dvasingą, pritaikytą kultūriniams renginiams aikštę su meno kūriniais, būtų labiau atspindėtas miesto identitetas. Idėjinio projekto konkursas, detalus planas padėtų išsiaiškinti, kaip kultūrinės sistemos ir orientacijos pokyčiai daro įtaką paties miesto pokyčiams. Kaip žmonės prisitaiko prie šių pokyčių ir kaip tai veikia landšafto architektūrą (ir jos naudojimą)? Kiek miesto struktūroje pasireiškia dabartinė atminimo ir kultūrinio paveldo interpretacija? Kokie objektyvūs veiksniai ir subjektyvūs pasakojimai slypi už šių stambių naratyvų?

Konkursinių darbų parodą lydėtų su jos tema susiję teoriniai renginiai - paskaitos ir diskusijos apie kultūros paveldą, jo interpretaciją ir rekreacinės erdvės diktuojamus gyvenimo būdų pasikeitimus.

Menininkai, įvairių sričių specialistai ir paprasti žmonės, turintys panašias ir skirtingas kultūrinių pokyčių patirtis, susirinktų padiskutuoti dėl konkrečios situacijos. Jie būtų skatinami bendradarbiauti, pasikeisdami idėjomis, kolaboruodami ir galiausiai realizuodami idėjas.