Paliepgirių kelias

Svarbu tik kaip pats žmogus vertina savo amžiaus tarpsnius, kaip geba juos išnaudoti. Tad reikia nepraleisti galimybių, padėsiančių išlaikyti ir dvasios, ir kūno jėgas.

Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) - mokymasis iki gyvenimo pabaigos. Fakulteto dekanas Kęstutis Trakšelys pirmiausia siūlo neužsidaryti savo kiaute, bendrauti ir su visuomene, ir savitarpyje, išnaudoti savo patirtį bei skatinti savo kūrybines jėgas.

VšĮ "Trečiasis amžius" direktorė Irena Linkauskienė, jau ištisą dešimtmetį vadovaujanti šiai bendruomenei, turi puikios patirties organizuodama sveikatingumo stovyklas, kur senjorai pasisemia sau dvasinės ir fizinės energijos.

Rugsėjo pradžioje grupė TAU studenčių įsikūrė svetingoje Kunigiškių Paliepgirių kelio sodyboje. Apsigyventa puikiame gamtos prieglobstyje įsikūrusioje Antano Zelenausko ir Irenos Šalkauskienės sodyboje.

Be abejonės, atvykome čia ne vien tam, kad miegotume ir valgytume, gėrėtumėmės gamta bei sodybos įdomybėmis. Jaunatviškai kūrybinga fakulteto narė, stovyklos viršininkė Birutė Petraitienė pateikė stovyklos veiklos planą - programą, skatinančią kūrybinei veiklai, intensyviam tarpusavio bendravimui, akiračio plėtimui.

Dalijantis patirtimi, perskaitytos literatūros įspūdžiais, savos kūrybos fragmentais, pagaliau fizinės sveikatos tobulinimo patarimais ir panašiais dalykais pripildytos greitai bėgančios dienos. Kiekvienai dalyvei buvo pavesta kuo įvairesne forma pateikti ryškiausią stovykloje išgyventą įspūdį, rasti tinkamiausią stovyklos pavadinimą, net sukurti stovyklos himną.

Džiugino ir stovyklos šeimininkų dėmesys mums, - bendravimas, reikiama pagalba, vaišės, pagaliau dovana kiekvienai - šeimininkės I. Šalkauskienės, žinomos žurnalistės, knyga "Miškas ir mes".

Miškas - labai artima, sakyčiau, sava tema ir fakulteto dalyvei gamtininkei-ornitologei, tiesiog vaikščiojančiai gamtos enciklopedijai Lidijai Umbrasienei. Lidija mielai su mumis pasidalijo gydančiosiomis gamtos paslaptimis ir savo pamėgtų poetų kūryba.

Su dideliu susidomėjimu ir malonumu klausėmės dekano K. Trakšelio paskaitos tema "Laimingos senatvės principai". Pateikta daug gražių patarimų, kad iš tikrųjų senatvė nebūtų liga. Svarbu neįsikalbėti jos, nemenkinti savęs, susikurti dvasinę ramybę, žodžiu, - mylėti save, bet tai nereiškia, kad reikia būti egocentriškam, įkyrėti aplinkiniams ir kaišioti visur savo "vargšą aš". Svarbu tolerancija, įsijautimas į kitą žmogų, nedirginti nei savęs, nei kitų dažnai visai svetimomis problemomis.

Iš tiesų, šią tiesą pajutome net per šias dienas, kurios tarsi uždėjo mums šiltos giminystės ženklą.

O dvasiškai dar labiau pakylėjo kelionė į tradicinę Birutės parko šventę Palangoje. Po koncerto laimingos nuskubėjome į Gintaro muziejų, kur stebėjome monospektaklį "Poetė", skirtą Salomėjai Nėriai.

Paskutiniąją dieną atsiskaitinėjome už pateiktas užduotis. Rinkome labiausiai priimtiną stovyklos pavadinimą - būtent "Paliepgiriai". Jautėme dvasinę pilnatvę, nors nuo visokios kasdienybės informacijos buvome nutolusios - kas ten politikoje, sporte, moksle.... Tik jautėme, kad labai gera būti kartu, susėsti ne tik prie įspūdžių, bet ir prie vakarienės ar pusryčių stalo, kuriuo pasirūpindavo Jadvyga Pakalniškytė ir Irena Skurauskienė.

Bet dar turėjome įvykdyti svarbiausią užduotį - baigti kurti himną, pritaikyti melodiją ir surepetuoti. Įvykdėme! Išvažiuodamos pasikvietėme savo labdaringuosius šeimininkus, padėkojome jiems ir sugiedojome kolektyviai sukurtąjį himną.

"Gyvuok, senjoriška jaunyste/Prie jūrių - marių vandenų!/ Visus te stiprina draugystė/Pažėrus gėrio ir vilčių", - taip himno priedainiu apibendrinome savo stovyklavimo prasmę.