Kas naujo, gimtasis mieste?

Dažniausiai kalbama, kad reikėtų nutraukti senojo miesto griovimus, o imti atkūrimo ir kūrybingo tradicijų pratęsimo šiandienoje ir rytdienoje. Sugrįžčiau prie kultūros ir politikos žmogaus – miesto mero. Pedagogas ir muzikas V. Grubliauskas kilęs iš bibliotekininkės ir transportininko nemažos šeimos. Kiek kartų tenka matytis, Jis vis skuba vienaip ar kitaip prikelti miesto ir šio valstybės pakraščio kultūrą, gyvenimo gyvastį. Teko jį stebėti dar jauną žmogų – mokėmės daug šviesių žmonių išauklėjusioje 4-oje vidurinėje mokykloje prie senosios miesto turgavietės. 

Pro mokyklos vartus Daržų gatvėje išėjo keletas miesto merų, politikų, kultūros, sveikatos, sporto ir kitų sričių žinomų žmonių. Būtų gražu, kad jie nedelstų, o taipgi susiburtų ir taptų dabartinio mero svajonių bendražygiai. Kodėl taip sakau? Neseniai Vilniuje prie Parlamento sutiktas V. Grubliauskas prisipažino, kad vilniškė Užupio Respublikos dvasia turi pamato įsikurti ir Klaipėdos senamiestyje. Galime talkinti ne tik Senamiesčio Respublikos konstitucijos rašyme, bet ir dirbdami konkretų darbą ne tik Klaipėdoje, bet ir veikdami lyg ambasadoriai Lietuvoje, kitose valstybėse – jūrinis uostamiesti atviras visiems geriesiems vėjams... 

Jeigu tai kyla keleto žmonių galvose, tokia svajonė turi teisę žengti į gyvenimą čia ir dabar – manau Klaipėdos senamiestis turi puikų giluminį istorinį užtaisą tiek kultūrai ar švietimui, tiek verslui ir amatams, tiek kitokiam pilkos nuobodybės įveikimui. Su kolege Nijole Laužikiene, kuri į Klaipėdą sugrįžo įkandint V. Grubliausko, netikėtai pasikalbėjus taipgi trumpos viešnagės Vilniuje metu, supratau – Klaipėdoje savivaldos bendruomenėje tikrai telkiamos energingos pajėgos. Tuomet taipgi trumpai prasitariau, kad tokių bendražygių ir bendraminčių yra ir Vilniuje. 

Pritariu vieno kraštiečio kunigo nuomonei, kad reikia šią šventę kreipti link jūrinės kultūros ir abelnai kultūros. Norėtusi regėti jaunuosius Jūrų instituto marinarijus kaip

šios šventės tikruosius ambasadorius. Instituto adresas ir durys turėtų būti ir žinomi ir neužsidaryti – ne tik jūroje ar aluje pasipliuškenti, bet ir virvių mazgus rišti, jūros daugiakovėje su visais jūrų skautais atkeliauti... Žinoma, ir valčių, burvalčių, vandens dviračių bei kitos vandens lenktynės ir kovos įmanomos... Turi dalyvauti visi būsimieji jūrininkai – prekybos, žvejybos, karybos ir kitų antvandeninių ir povandeninių veiklų archeologai-istorikai, nutrūktgalviai-nardytojai ir taip toliau... 

Manau, kad čia tiktų bent du nauji renginiai. Senieji klaipėdiškiai jau pradėjo Šv. Jono bažnyčios atstatymo vajų – renka lėšas, kuria atstatymo projektus, krypstama prie senosios bažnyčios silueto ir esmės... Kiek teko patirti iš Jurgio Aušros, inžinieriaus, politiko ir tiesiog kraštiečio, rengiamasi bažnyčios bokšto su apžvalgos aikštele statybai – ir anuomet bažnyčios parsidėdavo nuo vieno altoriaus, aukų skrynios ir plytų pirkimo... Taigi, ir Jūros šventės metu galima koncertuoti chorams, etnografiniams vaikų, jaunimo, suaugusiųjų ansambliams ir telkti aukotojus, plytų pirkėjus... 

Kitas naujas renginys – kultūros mugę reikėtų pildyti ir jūrine bei miesto ir krašto knygų muge. Apie tai esu jau kalbėjęs su vienu ilgamečiu žurnalistu, o dabar leidėju pastarojoje Vilniaus knygų mugėje. Klaipėda gali tokią mugę ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį bei žiemą surengti – per Velykas, Jūros šventę, Klaipėdos krašto dieną ar Auksinio knygų rudens dienomis... Prancūzai kitaip ir neperka gerųjų romanų, kol jų neapdovanoja broliai Gonkūrai ar kiti Mecenatai, o visa tai atitenka Kalėdų ir kitų švenčių dovanų dienomis... 

Lietuviškieji klaipėdiškiai jau birželio 2 d., šeštadienį, susirinks į Drevernos kultūros namus, kur taipgi kalbėsis ir apie Klaipėdą, ir api Klaipėdos kraštą, nes vyks Lietuvininkų bendrijos "Mažoji Lietuva" metinis susiėjimas (pradžia – 11 val.). Tikėkime gerąja apvaizda, Viešpaties vedimu – Klaipėdos krašto žmonės, kurių iki karo buvo net 156 tūkstančiai, dar gali apsikabinti, pasilabinti, pasidžiaugti tėvonijų naujienomis, bendryste... Ar kas žino kiek šišioniškių – spėjama, kad apie 10 tūkstančių – telydi visus juos laimė, aplinkinių supratimas... 

Nebenorėtusi ilgėliau užimti skaitančiųjų dėmesio, nes reikia gi žmonėms ir duoną pelnyti, vaikus auklėti, gyvenimo keliu toliau žengti. Gero vėjo Tau, mieloji Klaipėda! Esmi Tu mūsų, Tavo vaikų širdyse – ne šiandien, tai ryt aplankysime sugrįšime. Ar beatmeni mus, ar atpažinsi? Tu kaip Mama ar Žvejo žmona – lauki ir lauki... Dėkui Tau, Mieloji už ištikimą, rūpestingą meilę ir atleisk, kad turėjome Tave palikti...