Dėl Atgimimo aikštės ateities

Dėl Atgimimo aikštės ateities

Išplėstiniame Iniciatyvinės nevyriausybinių organizacijų (INVO) neformalios grupės posėdyje buvo aptartas mūsų miesto Atgimimo aikštės ateities klausimas.

Susirinkusieji išklausė Virginijaus Partauko apžvalgą apie visus pateiktus projektus ir diskusijas apie juos, atsiliepimus spaudoje. Ypatingą pasipiktinimą sukėlė, kad kai kurie architektai, valdininkai ir politikai (pvz., E. Andrijauskas, J.Simonavičiūtė, R. Staševičiūtė) aikštę siūlo apstatyti pastatais: pvz., naujais Savivaldybės rūmais ir kt. Negatyviai buvo sutikta informacija, kad po aikšte siūloma įrengti automobilių parkavimo aikštelę, ten įvažiuojantys automobiliai užterštų orą, kas gyventojų poilsio zonoje nepageidautina, o be to, po aikšte gali būti netinkamas gruntas (gali būti daug vandens).

Susipažinę su pateiktais naujais trimis architektūriniais projektais susirinkusieji priėjo prie išvados, kad nė vienas iš jų neatitinka miestiečių poreikių. Trečiasis variantas išvis nesvarstytinas, nes Muzikinio teatro direktorius aiškiai pasakė, kad teatro rekonstrukcinė plėtra numatoma į kiemo pusę, o ne į aikštę, kurios atvira erdvė ir derėtų prie rekonstruoto pastato. Vieningai sutarta, kad aikštė, žiūrint per Muzikinio teatro langą, būtų kelianti susižavėjimą. Turi būti galimybė žmonėms pasislėpti nuo nuolat karštėjančių vasarų saulės spindulių, išsaugant visus aikštėje esamus medžius ir įrengiant spalvotą muzikinį fontaną, kurio vandens čiurlenimas nuramintų ir atitrauktų dėmesį nuo nemalonių minčių. Pavėsio konstrukcijos gali būti modernios (stiklo ar pan. medžiagos). Aplinka apsodinta žydinčiais augalais: gyvatvorėmis ir gėlynais.

Diskusijos metu išaiškėjo pagrindiniai akcentai: aikštė turi būti tvarkoma išsaugant pagrindinę atvirą aikštės erdvę, tenkinančią miestiečių viešuosius poreikius (piketai, mitingai, susirinkimai, masiniai renginiai, šventiniai, patriotiniai, politiniai ir pan.), jos nemažinant jokiais statiniais, nes ji ir taip mažiausia tarp kitų Lietuvos miestų aikščių. Galimos nedidelės kavinukės ar suvenyrų parduotuvėlės arba pritaikant aikštės dešinėje esamus pastatus, kurių pirmuose aukštuose būtų kavinės su lauko kavine vasarą (su pastoge).

Aikštė galėtų būti miela širdžiai miestiečių poilsio ir bendravimo vieta. Joje galėtų būti su jokia politine jėga nesusijusiam Mažosios Lietuvos krašto sūnui, karštai raginusiam Mažosios Lietuvos gyventojus atgimti tobulinant savo sielą ir kūną - Vydūnui. Ant postamento būtų galima įamžinti ir kitas Klaipėdos kraštui (pvz., Alfonso Žalio) - Mažajai Lietuvai nusipelniusias asmenybes.

Siūlytume, pirmiausia atsiklausti pačių klaipėdiečių, atliekant apklausą kiekvienu klausimu atskirai:

1. Ar norėtų aikštę apstatyti pastatais ar kitaip sumažinti jos erdvę?

2. Ar norėtų daugiau želdynų: lietuviškų medžių, žydinčių krūmų, gėlynų?

3. Kokius akcentus pageidautų matyti aikštėje: fontaną, mažosios architektūros akcentus, paminklą Vydūnui su įamžintais nusipelniusiais Klaipėdos - Mažosios Lietuvos žmonėmis.

Aldona Marija GEDVILIENĖ, (INVO) neformalios grupės pirmininkė, ir Virginijus PARTAUKAS, grupės pirmininkės pavaduotojas

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder