Dar apie paauglių elgesį ir jo komentarus

Dauguma priežasčių ieško aplinkoje, nors, man regis, sutinkant su žymiais senovės laikų filosofais, viskas priklauso nuo paties žmogaus. Leisiu sau pacituoti senovės išminčiaus Epikuro mokinio mintį. Jis teigė, kad "iš tikrųjų individo gerovei, visai jo būčiai svarbiausia yra tai, kas glūdi arba vyksta jame pačiame. Kaip tik nuo to tiesiogiai priklauso jo vidinis pasitenkinimas ar nepasitenkinimas, kurie yra visų pirma jo jausenos ir mąstymo rezultatas, o visa tai, kas yra ne jame, veikia jį tik šiaip sau. Pasaulis, kuriame žmogus gyvena, priklauso pirmiausia nuo to, kaip jis jį traktuoja: tad vienam jis atrodys skurdus ir lėkštas, kitam - turtingas, įdomus ir reikšmingas."

Betgi daugumai pragmatiškų autorių tai atrodo kaip atgyvenos - per daug senoviškos mintys, atseit priežasčių reikia ieškoti dabartyje ir artimesnėje praeityje. Dažnas visus rūpesčius ir blogybes sieja su prakeikta sovietine tvarka, kaip burtažodį vartodamas sąvoką "sovietinis mentalitetas". Labai patogu ir garantuotai niekas neprikibs.

Nesu tarybinės santvarkos gynėjas, bet, mano galva, tas universalus burtažodis ne visuomet tinka.

Spalio pradžioje visą Lietuvą sukrėtė žinia apie nežmonišką paauglių žiaurumą. Bendraamžės vidury baltos dienos Priekulės parke parklupdė 15-metę, į jos veidą taškė kiaušinius ir visa tai filmavo. Apie tai su pasipiktinimu rašė beveik visi Lietuvos laikraščiai. Rašė ir kitas Klaipėdos dienraštis, irgi su nuoširdžiu pasipiktinimu, bet komentaras mane, kaip skaitytoją, nustebino. Redakcinio straipsnio autorius viso to žiauraus įvykio priežastį atranda... tarybinėje mokykloje, kuri, autoriaus žodžiais, buvo kuriama pataisos kolonijų pagrindu. Per pamokas moksleiviai turėjo būti uždaryti klasėse (kamerose), kuriose turėjo atsėdėti, zonos žargonu kalbant, "nuo skambučio iki skambučio". Visi privalomai dėvėjo vienodas uniformas. Toliau autorius išvardija ir kitas tarybinės mokyklos neigiamas savybes ir baigia išvada, kad "aplinka ir gyvenimo būdas pagal daugybę požymių buvo tapatus kalėjimo - totalinės ir prievartinės institucinės - gyvenimui".

Man neaišku, kame blogybė? Kad moksleiviai per pamoką turi būti klasėje? Atrodo, kad viso pasaulio mokyklose yra klasės ir jose vyksta pamokos, nepaisant politinių valstybių sistemų. Beje, ir tarpukario Lietuvoje gimnazistai dėvėjo uniformas.

O grįžtant prie minėto žiauraus atvejo, tai tos paauglės buvo 15-metės ir, savaime suprantama, negalėjo lankyti blogų tarybinių mokyklų - konclagerių. Taigi iš kur toks jų žiaurumas?..

Tuo klausimu reikėtų kreiptis į specialistus psichologus ar daugybę vaikų teisių gynimo komitetų darbuotojų. Man, kaip ne specialistui, atrodo, jog yra tik viena priežastis: trūksta tvarkos ir kietos rankos. Dabar prie visų tų komitetų reikėtų įsteigti dar vieną - mokytojų teisių gynimo komitetą.

Teko skaityti vieno estų rašytojo autobiografinį romaną. Jame jis prisimena, kaip, prieš karą jam dar būnant gimnazistu, klasės draugas buvo pašalintas iš gimnazijos, nes vieną šeštadienį vaikščiodamas miesto parke rūkė papirosą. Jį pamatė mokytojas ir jau pirmadienį jis buvo pašalintas.

Jeigu tą eilutę perskaitys vaikų teisių gynėjai ar gynėjos, tikrai sulauksiu jų prakeikimo...

Aš pats baigiau sovietų laikais Vilniaus berniukų gimnaziją, dar valdant Stalinui. Mūsų buvo 22 mokiniai, per pamokas sėdėdavome klasėje, bet tikrai niekas iš klasės draugų netapo nei chuliganais, nei nusikaltėliais.

Dar viena maža detalė, kurios niekas iš šiuolaikinių moksleivių tikriausiai nesupras ir nepatikės. Nė vienas iš mano klasės draugų nerūkė tabako ir tikrai net per išleistuves nebuvo jokio alkoholio. Keista, ar ne?

Apie kartų kaitą esu girdėjęs, todėl daug kuo nesistebiu, nes dar minėti senovės graikų filosofai dejavo svarstydami, kur eina jaunimas. Jis eina, kur senieji jau buvo, ir, priėję tam tikrą tašką, pasakys tą pačią frazę, užduos tą patį klausimą...

P. S. Uniformų priešininkams siūlau įsivaizduoti, kaip jie jaustųsi pasiruošę tolimai kelionei lėktuvu ir, jau susėdę, lauktų ekipažo. Ir štai įeina lakūnai madingais skylėtais džinsais ir apsmukusiais megztiniais. Gal jie ir patyrę lakūnai, bet keleivius tikrai apniks abejonės dėl skrydžio...