Čia tiktų aukštas grakštus gotiškas paminklas, kuris netrukdytų tradicijomis tapusiems renginiams ir neužgožtų kairiojo Danės kranto.
Paminklu siūlyčiau moderniai pavaizduoti legendinį pirmąjį baltiškosios Prūsijos karalių Vaidevutį ir jo brolį Brutenį (vyriausiąjį žynį). Pagal kronikininką Simoną Grunau, Videvučio sūnus Litvas buvo pirmasis Mažosios Lietuvos valdovas.
Simonas Dachas, savo kūryboje ne kartą pasmerkęs pagonybę, Vaidevutį mini kaip valdovą, nedarydamas jam jokio priekaišto. Pirmajam vokiškosios Prūsijos karaliui Frydrichui, vainikuotam Karaliaučiuje, buvo paskaitytas eiliuotas sveikinimas, kuriame Videvutis vadinamas "karūnuotuoju prūsu".
1804 metų spaudoje minimas didikas Widevut Graf von Kalnein. Tai bene pirmasis baltiškos kilmės asmenvardis naujaisiais laikais. Lietuvių grožinėje literatūroje Videvutį mini Maironis, Šatrijos Ragana. Prieš karą apie jo mirtį, rodos, buvo pasakojama pradinės mokyklos skaitiniuose.
Paminklą Videvučiui reikėtų statyti dabar, kol jo nepasistatė kaimynai. Vokiečių turistų vadovas, važiuodamas pro Kaliningrado srityje esantį Galtgarbio (Rinavos) piliakalnį, pasakojo, kad čia pagal legendą buvusi Videvučio pilis. Dabartinėje Lenkijos teritorijoje, prie Aistmarių, yra senas vokiečių laikų žirgynas, įsikūręs Kadynės piliakalnio papėdėje. Kadynė - Videvučio anūkės vardas.
Videvučio paminklas galėtų būti pastatytas ir Karaliaučiuje, nes čia baltiškųjų prūsų karaliaus titulą "perėmė" vokiečių kunigaikštis Frydrichas.
Teko girdėti, kad vokiečiai kalba apie Borusijos paminklo atstatymą Klaipėdoje, prie Danės. Šis vardas irgi legendinis. Taigi Videvučio paminklo pastatymas būtų prasmingas.
Rašyti komentarą