Apie lietuvišką Klaipėdos viziją

Visuomenėje sklando daug nuomonių, kaip galima būtų užpildyti tuščiąją erdvę buvusio Lenino paminklo vietoje. Klaipėdos universiteto garbės daktaro Alfonso Žalio ir Architektūros riterio ordino kavalieriaus Gyčio Tiškaus (abu buvę garbės piliečiai) padaryti sprendimai nugriauti čia stovėjusį senąjį Klaipėdos gaisrinės pastatą šiandieną Klaipėdos vokiečių bendrijos atstovo Dainiaus Elerto, leidyklos "Libra Memelensis" vadovo Kęstučio Demerecko ir paminklosaugininko Naglio Puteikio įvardinti kaip nusikaltimai Klaipėdai. Istorija biržos pastatui ir senajai gaisrinei buvo negailestinga, tad buvusių pastatų neliko nė kvapo. Neliko čia ir senamiesčio (tik kitapus Dangės). Aišku, jeigu nevadinsime senamiesčiu naujų statybų rajono... Išliko tik senosios Klaipėdos gaisrinės bokšto laikrodis, dabar eksponuojamas Laikrodžių muziejuje...

Atsiradusioje laisvoje erdvėje Lietuvos~dailininkas~architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas 1976 m. suprojektavo "ant nugaros už švarko skvernų rankas susidėjusio" Lenino skulptūrą. 1976 m. šiai aikštei buvo suteiktas Lenino vardas, o jos centro ašimi tapo Lenino skulptūra. Aikštė tuo metu tapo pagrindine ideologinių Klaipėdos renginių vieta.

Iš prieškario metų nuotraukų ir atvirukų matome truputį kitaip atrodžiusį Klaipėdos akcentą - senamiesčio veidą. Namai čia buvo labiau "sukimšti", mažiau gražiosios erdvės, mažiau vietos renginiams. Šiandieną mes turime erdvę, tik be Lenino, tarnaujančią ne vien Jūros šventėms. Ši miestiečių pramogoms skirta erdvė reikalinga kaip oras. Vargu, ar mes šiandieną benorėtume "susikimšusios" buvusios centrinės senamiesčio dalies, kad ir kokie brangūs čia būtų sklypeliai ir daugiaaukščiai pastatai, kad ir koks stiprus būtų tų daugiaaukščių pastatų savininkų interesas bei jų planuojamas pelnas.

Taigi, klausimas būtų ne tai, ar visada tikslinga atkurti negrįžtamai nuėjusią praeitį (tikrai, ne!), o ką gi reikėtų daryti su šiandieną liūdnai atrodančia aikšte, ir kaip ją pritaikyti visuomenės tikslams. Aišku viena, kad dabarties statiniai turi harmoningai sugyventi su išlikusia praeitimi. Tuo rūpintis turėtų ir paminklosaugininkai.

Šioje vietoje matau labai didelį paminklą Lietuvai su aikšte iškilmingiems renginiams. Ši Klaipėdos vieta, kaip ir daugelio pasaulio miestų aikštės, yra pravažiuojama, Biržos tiltu tarsi piltuvu praeinama daugelio miestiečių ir svečių. Tai kartu ir Klaipėdos reprezentacinė vieta, ir to privalome neužmiršti. Labai didelis paminklas Lietuvos Laisvei ir Nepriklausomybei čia tiktų labiausiai. Tebūnie tai visų politinių nesklandumų ir nuomonių susitaikymo paminklas. Jis leis Klaipėdai neatsilikti nuo kitų miestų pabrėžiant Laisvės ir Nepriklausomybės simboliką. O būsima aikštė leis mums visiems įprastai gyventi, švęsti miesto šventes ir be didesnių problemų minėti iškilias valstybinės reikšmės datas.