"Yra ir gerų, ir blogų žinių"

Seimo nariai: yra ir gerų, ir blogų žinių

Vertindami per pasibaigusį politinį sezoną nuveiktus darbus, Seimo nariai mato ir gerų, ir blogų žinių. Eltos žurnalistės Jadvygos Bieliavskos kalbinti politikai prie gerų žinių gyventojams priskiria pridėtinės vertės mokesčio lengvatos (PVM) centralizuotam šildymui pratęsimą, teisės aktus nedarbui mažinti, bausmių už seksualinį nepilnamečių tvirkinimą sugriežtinimą.

Parlamentarai taip pat pripažįsta, kad nepalankiausiai jų rinkėjų yra vertinamos įstatymų pataisos, kuriomis numatyta pratęsti algų, pensijų, socialinių išmokų sumažinimą, neaiškumas dėl pensijų kompensavimo mechanizmo.

ELTA: Ką, Jūsų nuomone, padarė Seimas, kad palengvintų žmonėms sunkmečio naštą? Koks įstatymas, teisės aktas yra geriausiai vertinamas rinkėjų?

Dailis Alfonsas Barakauskas, Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas narys:

Manau, tokių sprendimų irgi yra. Esu vienas iš autorių prieš metus įregistruoto Baudžiamojo kodekso pakeitimo projekto, numatančio sugriežtinti bausmes už seksualinį smurtavimą prieš nepilnamečius ir mažamečius. Beje, jis buvo pateiktas dar iki skandalingų Kauno įvykių. Diskusijos buvo ilgos, siūlymų buvo daug, juos teikė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pavasario sesijos paskutinį darbo mėnesį kodekso pataisos Seime buvo priimtos. Visuomenė ir žiniasklaida plačiai diskutavo ir palankiai priėmė šį sprendimą.

Algirdas Butkevičius, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas:

- Kiekvienas priimtas įstatymas visuomenės ir žiniasklaidos vertinamas gana prieštaringai. Kur kas daugiau būna nepatenkintų negu patenkintų, nes realiai sunkmečio našta eiliniam žmogui liko tokia pati - mažesni atlyginimai, mažesnės išmokos ir lyg ant mielių kylančios kainos.

Bet žinoma, yra ir tokių teisės aktų, kurie vienai socialinei grupei atrodo naudingi, kitai - žalingi. Su darbo santykiais susiję įstatymai turėjo palengvinti verslininkų dalią - liberalizuoti darbo santykius. Tačiau kai kurie siūlymai būtų apsunkinę darbuotojų situaciją. Seimas nepritarė siūlymui įtvirtinti naują darbo sutarties nutraukimo pagrindą, t. y. darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia. Vyriausybės pateiktose pataisose buvo siūloma suteikti galimybę atleisti darbuotoją be įspėjimo, tačiau su dviguba išeitine kompensacija. Neleista sudaryti terminuotų darbo sutarčių mažiausiai 6 mėnesiams. Kitaip darbdavys būtų galėjęs tuo pasinaudoti - nuolat sudaryti trumpalaikes sutartis ir jas tęsti, kaskart keisdamas sutarties sąlygas, o darbuotojas prarastų atostogas bei kitas socialines garantijas.

Algis Čaplikas, Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas:

Geriausias įstatymas, kuris pasitarnautų žmonėms, buvo Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo. Tačiau tenka apgailestauti, kad pritrūko 6 balsų ją priimti.

Manau, tai buvo svarbiausias pavasario sesijos balsavimas, kuris savivaldos tarybų rinkimus padarytų įdomesnius, labiau atsakingus ir patrauklesnius, nes merai būtų renkami tiesiogiai. Tai atitiktų daugelio žmonių lūkesčius ir norus turėti tokiu būdu išrinktą vietos valdžią.

Vytautas Gapšys, opozicijos lyderis, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas:

Tikrai pozityvus žingsnis yra apskričių naikinimas. Tai vienas iš tų žingsnių, kurie buvo Darbo partijos programoje ir kuriam mes tikrai pritariame. Manau, kad apskričių panaikinimas ilgesnėje perspektyvoje bus labai naudingas, sumažins biurokratijos naštą, bus aiškiau, kurios funkcijos priklauso savivaldai, o kurios yra Vyriausybės kontrolėje. Manau, kad tai palengvins ir supaprastins dokumentų tvarkymąsi ir administracinę naštą. Manau, kad rinkėjai palankiai įvertins apskričių naikinimą.

Norėčiau pagirti Seimo mėginimą taisyti kai kuriuos sprendimus, kurie buvo padaryti neteisingai per mokesčių kėlimą. Manau, kad žmonės palankiai įvertins PVM lengvatos šildymui ir karštam vandeniui pratęsimą. Beje, tai buvo mūsų frakcijos registruotas pasiūlymas.

Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys:

Yra bloga ir gera žinia. Gera žinia yra tai, kad mes atšaukėme daugelį dar 2008 metais prieš Kalėdas naktį priimtų įstatymų, kuriais labai smarkiai buvo apmokestina individuali veikla. Tai buvo, manau, blogas mūsų sprendimas. Šioje sesijoje mes priėmėme sąlyginai gerų sprendimų, kurie panaikina tas klaidas ir tam tikra prasme grąžina individualiai veiklai interesą vėl dirbti. Nors tenka apgailestauti, kad per tą laiką daug kas spėjo ir į pogrindį pasislėpti.

Bloga žinia, kad mes padarėme klaidų, o gera žinia ta, kad mes tas klaidas, kurios padarytos 2008 metų pabaigoje, kai situacija iš tikrųjų atrodė beviltiškai bloga, bandome taisyti.

Manau, kad sėkmingi įstatymai yra tie, kurie tęsia reformas, nors iki galo jos dar neįvyko. Turiu mintyje apskričių ir švietimo reformas.

Vitas Matuzas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys:

Manyčiau, kad Seimo siekį palengvinti žmonėms sunkmečio naštą reikėtų vertinti kompleksiškai, neišskiriant vieno ar kito teisės akto bei analizuojant ne tik šios dienos situaciją, bet žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Jei vertinti "čia ir dabar" principu - didžiajai daliai Lietuvos žmonių gera žinia - pratęstas pridėtinės vertės mokesčio lengvatos taikymas centralizuotam šildymui. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą - derėtų kalbėti apie teisės aktus nedarbui mažinti, skatinti užimtumą bei efektyvią paramą verslui.

Vidmantas Žiemelis, Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas:

Mano vertinimu, greitą efektą turėtų duoti Seimo priimtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kurias rengė mano vadovaujama Seimo valdybos patvirtinta darbo grupė.

Iki šiol, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie tai, kad yra padaryta nusikalstama veika, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo galima tik tuo atveju, jeigu nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Todėl kasmet prokurorai pradėdavo apie 80-90 tūkst. ikiteisminių tyrimų, tačiau tik apie 15-16 tūkst. pasiekdavo teismą. Vadinasi, dėl trijų ketvirtadalių arba net dėl daugiau tyrimų prokurorai ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai dirbo tuščiai. Dauguma bylų paprastai po ilgai vykdomo ikiteisminio tyrimo būdavo nutraukiamos, kadangi neįrodoma, kad yra padarytas nusikaltimas. Kyla klausimas, ar mes esame tokie turtingi, leisdami ikiteisminio tyrimo tyrėjams ir prokurorams didžiąją darbo dienos laiką dirbti tuščiai? Juk jie ir taip yra užversti bylomis, tegalėdami vienai bylai skirti ne daugiau kaip 3 dienas.

Jeigu Prezidentė pasirašytų Seimo priimtas pataisas, tais atvejais, kai nėra aišku, ar iš tikrųjų padarytas nusikaltimas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėtų teisę papildomai patikrinti skunde, pareiškime ar pranešime nurodytas žinias apie padarytą nusikalstamą veiką, atlikdamas tam tikrus procesinius veiksmus: įvykio vietos apžiūrą, liudytojų apklausą bei kitus procesinius veiksmus, nesusijusius su prievarta. Ir tik tada, kai įsitikins, jog nusikaltimas padarytas, ne vėliau kaip per 10 dienų privalėtų pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tokios kodekso pataisos, manau, stipriai sumažintų ikiteisminių tyrimų, nes prokurorai privalėtų labai įdėmiai svarstyti ir apsispręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, suprasdami, jog kiekviena prokuroro ir tyrėjo darbo diena mokesčių mokėtojams kainuoja daug. Be to, padidėtų ir šių valstybės pareigūnų atsakomybė už valstybės lėšų neracionalų panaudojimą.

Po paminėtų Baudžiamojo proceso kodekso pataisų priėmimo Seime bijojau vieno - kad suinteresuotų teisėsaugos institucijų pareigūnai, suprasdami, jog šios pataisos įpareigos dirbti žymiai atsakingiau ir racionaliau, bandys įtikinti Prezidentę nepasirašyti šio įstatymo. Mano būgštavimai pasitvirtino, šalies vadovė kodekso pataisų nepasirašė, nors jos atstovas dalyvavo svarstant šias pataisas dar iki priėmimo Seime. Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės, ir parlamentas, balsavęs už šias pataisas beveik vienbalsiai, patvirtins savo apsisprendimą ir po Prezidentės veto.

ELTA: Koks pasibaigusio Seimo politinio sezono sprendimas, Jūsų nuomone, yra labiausiai nevykęs, kurį galima laikyti galbūt politikų nesėkme? Koks sprendimas sukėlė didžiausią žmonių nepasitenkinimą?

D. A. Barakauskas:

Mano vertinimu, didžiausia pasipiktinimo banga užgriuvo 2010 m. pirmą ketvirtį dėl privalomo sveikatos draudimo mokesčio neturėjusiems darbo ir negavusiems pajamų žmonėms. Paaiškėjo, kad jie privalės valstybei atseikėti po 864 Lt. per metus.

Realiai Seime priimti teisės aktai yra Vyriausybės vykdomos politikos ir valdančiosios daugumos spaudimo Seimui rezultatas. Tokių sprendimų, kurie sukėlė visuomenės pasipiktinimą, yra daug, tačiau paminėsiu tik kelis. Tai sprendimai, sumažinę realias žmonių pajamas ir socialinį saugumą dirbantiems, tėvams, auginantiems vaikus, sergantiems ir gaunantiems pensijas. Tai teisiniai aktai, pakeitę receptų išrašymo tvarką.

Tenka apgailestauti, kad nepriimti pateikti projektai dėl kuro, šilumos, vandens ir komunalinių klausimų, monopolių suvaldymo ir sureguliavimo.

Taip pat apmaudu, kad Vyriausybės institucijos per Seimo komitetus blokavo bandymus įstatymais griežčiau kontroliuoti maisto priedų naudojimą Lietuvoje, apriboti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą, vartojimą, taip pat įtvirtinti privalomą informacijos skelbimą ir žymėjimą apie galimus jų pavojus ir grėsmes žmonių sveikatai.

Manau, kad žmones ypač piktino nesustabdytas absurdiškai brangus premjero Andriaus Kubiliaus rezidencijos renovavimas, nesumažintas anksčiau ir šiais metais naujai paskirtų kai kurių pareigūnų atlyginimų dydis, kuris kelis kartus viršija Prezidentės atlyginimą.

Seimas pagal Konstituciją yra ne vien įstatymų leidžiamoji, bet ir kontroliuojančioji institucija. O kontroliuoti save, kai esi ministras, premjeras, ar esi valdančiojoje koalicijoje, nelabai, matyt, norima. Manau, jog tyliai stengiamasi, kad to būtų išvengta.

A. Butkevičius:

Pagrįstai daugybę diskusijų sukėlė keli itin reikšmingi klausimai - vaiko priežiūros atostogų išmokų mažinimo bei pensijų kompensavimo klausimai. Dirbančių žmonių netenkina ligos išmoka. Susirgusieji ir toliau gaus sumažintas ligos pašalpas. Šios nuostatos galiojimas pratęstas neribotam laikui, tai nuvylė žmones. Dirbi, draudiesi, moki, o ligos atveju lieki nuskriaustas. Žmogus nebesupranta draudimo prasmės. Pensininkus piktina pensijų kompensavo nežinomybė. Žmonės prarado pajamas. O dabar jiems Vyriausybė aiškina, kad pensijos pamažu didės iki 2019 m. Bet juk gyventi reikia dabar. Visa valdančioji koalicija, palaikanti Vyriausybės siūlymus, ignoruoja ne tik visuomenės nuomonę bei poreikius, bet ir šalies Konstituciją.

A. Čaplikas:

Mūsų koalicijos klaida, mano manymu, yra tai, kad visus nepopuliarius įstatymus mes ištempdavome į ilgą svarstymą. Turiu mintyje valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimą, socialinę sritį, dėl ko mes niekaip negalėdavome susitarti. Mūsų koalicijos problema buvo fragmentuotai, kartkartėmis priiminėjami socialiniai ir mokestiniai įstatymai. Apie Seimo narių algas aš nekalbu, kalbu apie tuos, kurie uždirba tikrai nedaug. Atlyginimų mažinimas, įšaldymas labai nepatiko žmonėms. Du kartus per metus tai daryti buvo labai sudėtinga. Tenka apgailestauti, kad tuos būtinus darbus, būtinus įstatymus mes priiminėjome labai erzindami visuomenę. Tai buvo, pasikartosiu, didžiausia klaida. Per dažnai mes juos svarstydavome, per daug visokiausių gandų, garsų eidavo į visuomenę.

V. Gapšys:

Šito Seimo nesėkmė tęsiasi nuo 2008 metų pabaigos, kai Vyriausybė uždavė tų nesėkmių toną ir kai pradėjo keisti mokesčių administravimo taisykles, apkrovė didesne mokestine našta. Verslas nuo to tiesiog dūsta, jis negali kurti naujų darbo vietų, matome didėjantį nedarbą, ir visa tai tęsiasi. Dar daugiau: šita Vyriausybė pasiūlė pratęsti daugelį sumažinimų, kurie jau turėjo pasibaigti. Greta pensijų sumažinimo turėjo būti nustatytas ir kompensavimo mechanizmas. Šiandien, deja, neturime atsakymo į šį klausimą. Tai, kad visi sumažinimai yra pratęsti, manau, yra tikrai didėlė nesėkmė. Tačiau svarbiausia šitos Vyriausybės nesėkmė yra bendras Lietuvos ūkio neatsigavimas. Mes įstrigome ilgoje, gilioje krizėje ir šita Vyriausybė, be pasaulinės krizės, prisidėjo, kad krizės našta nepalengvėtų.

K. Glaveckas:

- Tokio įstatymo, kuris būtų pats savaime klaida turbūt nerasčiau. Gal kai kurių įstatymų paketas, keli įstatymai savo poveikiu nebuvo tokie, kokių mes tikėjomės. Manau, kad ne visiškai sėkmingi buvo sveikatos sistemos reformą reglamentuojantys dokumentai, aplinkos apsaugos klausimai, ypač statybų reglamentavimas ir kova su biurokratija.

Iš esmės šitoje sesijoje mes nepasiekėme tikslų korupcijos ir biurokratijos įveikimo srityje. Korupcija, manau, iškyla į pirmą planą, ir tai didžiausia krašto bėda. Manau, kad korupcijos aštuonkojis yra aplink mus visur, visose institucijose.

V. Matuzas:

Žinau viena - neklysta tik tas, kas visiškai nieko nedaro, tad ir Seimo darbe taisytinų klaidų yra. Per šią sesiją dirbome išties produktyviai: priimti 232 įstatymai, 85 nutarimai ir 9 rezoliucijos. Mano nuomone, tarp šių dokumentų nėra tokio, kurį pavadinčiau visišku nesusipratimu, nepataisomu Seimo darbo broku, atnešusiu žalos žmonėms ir valstybei.

Prieš sesijos pabaigą teko spręsti itin skaudžius, tačiau šiuo metu būtinus ir neatidėliotinus klausimus - pratęsti politikų, teisėjų ir valstybės tarnautojų algų sumažinimą, priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas. Skaudama širdimi, bet galvodami apie ateitį nusprendėme mažinti motinystės išmokas. Suprantu, kad tokie sprendimai negali būti populiarūs. Tačiau labai gerai suprantu ir kitą dalyką: mes nebeturime teisės savo šios dienos gerovę kurti ateinančių kartų sąskaita.

V. Žiemelis:

Mano požiūriu, daugiausiai žalos valstybei padarė paskutinėmis Seimo sesijos dienomis priimti socialinės srities įstatymai. Aš juos pavadinčiau buvusios "naktinės reformos" tęsiniu, nes valstybė kerta šaką, ant kurios pati sėdi.

Visų pirma šie įstatymo projektai paliečia motinas. Priminsiu, kad Tėvynės sąjunga, būdama opozicijoje, deklaravo paramą šeimai, jos ir kitų frakcijų iniciatyva buvo priimti įstatymai, duodantys impulsą motinoms gimdyti vaikus ir suteikiančios galimybę išlaikyti juos. Buvo suteikiama didelė parama, ir gimstamumas padidėjo, tačiau dabar tą paramą mažiname. Suprantama, kad tai didelis smūgis, nes duoti yra lengva, bet atimti yra negalima. Geriau jau neduoti, bet neatimti. Reikėjo iš anksto pagalvoti apie tai, kiek mūsų valstybė gali skirti tai sričiai finansinių išteklių. Galbūt valstybė galėjo skirti vaikus auginančioms šeimoms, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 3 tūkst. litų per mėnesį? Jeigu būtų uždėta tam tikra riba, šiandien motinos nebūtų tampomos be reikalo po teisėsaugos institucijas. Antra vertus, reikėjo galvoti, ar mes pajėgūs motinoms mokėti išmokas dvejus metus. Jeigu nepajėgūs, gal reikėjo pradėti nuo vienų metų, o ne nuo dvejų?

Tenka taip pat apgailestauti, kad iki šiol Vyriausybė nevykdo Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl pensininkų. KT yra aiškiai konstatavęs, kad darbas nėra pagrindas daugiau mažinti pensijas dirbantiems negu nedirbantiems pensininkams. Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad pensijos dėl krizės šalyje negali būti mažinamos ilgiau kaip vieniems biudžetiniams metams. Tuo tarpu Seimas, 2009 metais priimdamas Laikinąjį socialinių išmokų mažinimo įstatymą, pensijas sumažino dvejiems metams. Be to Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pensijos yra nuosavybė, todėl jas mažinant turėtų būtų numatytas jų kompensavimo mechanizmas, tačiau Vyriausybė ir šio darbo neatliko.

Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra labai aiškiai pasakiusi, kol nebus pensijų kompensavimo mechanizmo, jokių algų ir socialinių išmokų mažinimų negali būti. Labai gaila, tačiau ir šalies vadovė savo pažado neištesėjo.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jadvyga Bieliavska