Pasaulio didieji tariasi, bet mažai tesusitaria

Pasak Londono dienraščio „Independent“, „svarbu ne tik tai, kad tokie tarptautiniai koncernai, kaip „Google“, „Starbucks“ ir „Amazon“, liautųsi su savo apgaulingomis mokesčių vengimo strategijomis. Kaip sakė vienas premjero D. Camerono patarėjas, jei visos verslo bendrovės, kurios Afrikoje išgauna žaliavų, mokėtų atitinkamus valstybinius mokesčius, tai daugumai tenykščių šalių nebereikėtų jokios finansų paramos iš užsienio.

Tad klausimas tas, ar grupės „G-8“ vadovų siūlymai bus pakankamai griežti bei veiksmingi ir ar valstybių ir vyriausybių vadovai norės daryti ką nors daugiau negu tik ištarti stiprius žodžius“, – rašė Didžiosios Britanijos sostinės dienraštis.

Pasak Strasbūro dienraščio „Dernieres Nouvelles d‘Alsace“, „tokios tarptautinės bendrovės, kaip „Google“, „Apple“, „Intel“ ar „Amazon“, nesigėdija grasinti darbo vietų naikinimu, jeigu tik grės pavojus jų pelnams. Tačiau krizė, matyt, privertė valstybes susiprasti, jog su šita mokesčių mokėjimo vengimo blogybe reikia kovoti sutartinai ir bendrai“, – rašė Elzaso laikraštis, beje, vienas Europoje geriausiųjų.

Dėl Amerikos ir Rusijos santykių Maskvos verslo laikraštis „Komsersant“ rašė, jog „viltingas ženklas yra tai, kad prezidentai V. Putinas ir B. Obama pareiškė norą susitarti dėl bendros kovos su kibernetiniu nusikalstamumu. Tai būtų pirmoji tokia sutartis pasaulyje. Tačiau svarbiausiais strateginiais klausimais tarp Rusijos ir Jungtinų Amerikos Valstijų tvyro įtampa“.

Anot pietų Vokietijos dienraščio „Süddeutsche“, „Rusija, jeigu norite taip sakyti, pagaliau pasiekė savo tikslą: prezidentas Vladimiras Putinas padarė savo šalį reikšmingu faktoriumi kruviniausiame pasaulio kare, kuriame tam tikra prasme perstumiamos dar neregėtu mastu sienos. Rusija žaidžia pasaulinę galybę.

Ji po Šaltojo karo pabaigos turbūt niekada nebuvo tokia stipri kaip dabar. Ir ji niekada neturėjo tiek įtakos Artimuosiuose Rytuose. Todėl Jungtinės Amerikos Valstijos negali nieko nedarydamos tik iš tolo stebėti, jeigu nori likti pasaulio tvarką laiduojančia valstybe.

Taigi staiga sugrįžta didžiųjų galybių politika. Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimas tampa vieta dvikovai, kokios pasaulis nuo ano šimtmečio devintojo dešimtmečio dar nematė“, – rašė Miunchene išeinantis dienraštis.

Pasak Koblenco dienraščio „Rhein-Zeitung“, „bent jau Sirijos klausimu susitikimo šeimininkas Davidas Cameronas per daug užsimojo. Ką daryti su Rusija, palaikančia Basharą Assadą, kurį Vašingtono ir Londono vyriausybės vadina „karo nusikaltėliu“? Ir ką daryti, kad ginklai iš Vakarų nepakliūtų į islamistų rankas?“, – klausė Reino krašto dienraštis.

Maskvos dienraštis „Nezavisimaja Gazeta“ priminė, jog „dar gegužę Rusijos ir Amerikos užsienio reikalų ministrai ėmėsi bendros iniciatyvos bandyti surengti Sirijos klausimu tarptautinę konferenciją, bet dabar abiejose šalyse didėja prieštaravimai.

Amerikos nutarimas Sirijos opozicijai tiekti ginklus padėtį komplikuoja, o ir V. Putinas savo pozicijos Sirijos klausimu tikrai radikaliai nepakeis“, – rašė Maskvos nepriklausomas dienraštis.

Šanchajaus dienraštis „Wenhuibao“ įsitikinęs, jog „Vakarams šįkart nepasiseks Rusijos paspausti. Prieš dvejus metus tuometinis Rusijos prezidentas D. Medvedevas leidosi Vakarų sąjungininkų įtikinamas, kad reikia iš posto išstumti Libijos diktatorių M. Gaddafį.

Tačiau V. Putinas – ne D. Medvedevas, ne kompromisams pasirengęs žmogus. Todėl viršūnių susitikime ir nebus pasiekta jokio sėkmingo rezultato Sirijos klausimu“, – pranašavo Kinijos laikraštis.

Pasak Stokholmo dienraščio „Svenska Dagbladet“, „prieš įsiveliant į karą, reiktų pirma išsiaiškinti, kas čia draugas ir kas priešas. Nėra jokių abejonių, kad B. Assado režimas yra šlykščiai užpuldinėjęs ir niokojęs gyventojus. Todėl ir norisi tokios opozicijos, kurią būtų galima besąlygiškai remti.

Tačiau liūdna tiesa yra ta, kad ir sukilėliai padarė baisių nusikaltimų. Jeigu dabar bus siunčiama dar daugiau ginklų, tai tik padidės rizika ir situacija paaštrės“, – rašė Švedijos sostinės dienraštis.

Tai argi šiame susitikime Šiaurės Airijoje neišryškėjo jokių prošvaisčių bet kuriuo klausimu? Pasak Vokietijos dienraščio „Neue Osnabrücker“, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europa juda laisvosios prekybos zonos sukūrimo link:

„Varžybose dėl galios ateities pasaulyje stiprėjančios Kinija, Indija, Brazilija ir Afrika turės skaitytis su tuo ekonominiu milžinu, kuris stovi ant stiprių, istoriškai sutvirtintų pamatų. Pirma, Europos valstybės ir Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisant visų kultūrinių skirtumų, sudaro vertybių bendruomenę.

Antra, tai stipriausio pasaulyje karinio aljanso, NATO, stulpai. Be to, jau ir šiandien šios dvi labai išsivysčiusios ūkio erdvės viena su kita persipynusios. Užtat jų ekonominę integraciją sustiprinti per laisvos prekybos zonos sukūrimą būtų vienintelis teisingas atsakas į globalizaciją“, – rašė Osnabriuko laikraštis.

Šiuo požiūriu dalijasi ir dienraštis „Frankfurter Allgemeine“: „visi apskaičiavimai pranašauja didelius privalumus, o paties didžiausio privalumo net negalima skaičiais įvertinti – tai sustiprinta paskata konkurencijai ir inovacijoms.