Miesto transportas ir gyventojų sveikata

Gyvenimas daugiabutyje verčia susidurti su aibe problemiškų dalykų, tiesiogiai veikiančių sveikatą. Tai, visų pirma, buto suplanavimas. Antra – kaimynų girdimumas. Trečia, vandentiekio, ventiliacijos ir kitos buto sistemos. Ketvirtą probleminę dalį sudarytų cheminė vidaus įrenginių veika, t.y. dažai, grindų medžiaga, apšvietimas ir t. t. Kaip matome, miesto gyventojų aplinka yra galimai gana tarši ir sudaro, ko gero, ne mažesnę dalį to poveikio nei minėtas transporto.

Nors namie praleidžiame daug laiko, tačiau tenka eiti ir į mokyklą, darbovietę, gydyklą ar parduotuvę. Galų gale kartais reikia tiesiog pasivaikščioti ar aplankyti draugus bei gimines. Taigi kitas, didesnis mūsų aplinkos ratas yra gatvė. Gatvė ar laukas perkeltine prasme. Mieste tai būtų transporto kamščiai, skubėjimas, triukšmas ir tarša. Kadangi rūpinamės sveikata, tai pabrėšiu, jog akivaizdžios dvi problemos: tarša triukšmu (ypač „gaminama“ motociklistų) bei kietosiomis dalelėmis. Žinoma, jog prie paskutinės prisideda miesto pramonė, kartais ir atskirų namų šildymasis nekokybišku kuru.

Kūrenimas yra daugiau žiemos reiškinys, o automobiliai yra labiau vasariški. Iš jų kol kas labiausiai teršia seni ir dyzeliniai. Kodėl kalbu apie pastaruosius? Specialistai ne kartą pabrėžė, jog tos kietosios dalelės, kurias skleidžia šios rūšies varikliai, yra gerokai pavojingesnės sveikatai nei tos, kurias skleidžia benzininiai. O mūsų autobusai ilgą laiką buvo varomi dyzeliniu kuru.

Tiesa, Klaipėdos miesto įmonė „Klaipėdos autobusų parkas“, užimanti vyraujančią padėtį mieste, siekia keisti viešojo transporto priemones geresnėmis. Ji dalyvavo europiniame konkurse ir gana daug laimėjo. Įgyvendinant projektą, per 2018–2019 metus UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ įsigis 17 naujų suslėgtomis dujomis varomų autobusų – 10 ilgųjų ir 7 trumpuosius. Šiuo metu mieste kursuoja 72 UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ autobusai, iš kurių – 24 ekologiški. Įgyvendinus projektą mieste iš viso važinėtų 41 naujas autobusas, t. y. daugiau kaip pusė visų mieste važinėjančių įmonės transporto priemonių būtų visiškai naujos.

Tai tik dalis veiklos. Šiuo metu Klaipėdos miestas dalyvauja Europos Sąjungos projekte „Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas“ (PORT-Cities: Integrating Sustainability). Iš viso jame dalyvauja 33 partneriai iš 6 skirtingų miestų: Antverpeno (Belgija), Aberdyno (Jungtinė Karalystė), Klaipėdos (Lietuva), Triesto (Italija) ir Konstancos (Rumunija). Projekte stebėtojo teisėmis taip pat dalyvauja Ningbo miestas (Kinija). Klaipėdos (Lietuvos) komandą sudaro trys partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, konsultacijų ir tyrimų bendrovė UAB „Smart Continent LT“. Projekto tikslas – bendromis jėgomis surasti sprendimus, siekiant subalansuoti augančius miestų ir uostų transporto srautus, pasiūlyti naujus miesto transporto reguliavimo ir alternatyvaus gyventojų judėjimo modelius. Paprastai kalbant, šio projekto paskirtis - susipažinti su kitų Europos miestų patirtimi panaudojant dviračius miestiečių poreikių tenkinimui. Taip pat – kaip organizuoti viešojo transporto judėjimą, kad būtų naudingiau važiuoti juo, o ne asmeniniu automobiliu. Štai taip atrodo projekto dalyviai:

Mano pateikti Klaipėdos miesto pavyzdžiai yra pasaulinės transporto raidos rėmuose. Visos šalys, teisingiau, miestai, stengiasi ir siekia sveikos aplinkos. Tiesa, čia jau galima rasti ir subtilesnių dalykų, apie kuriuos kol kas nebuvo galvojama arba net nežinoma. Sakykim, troleibusų skleidžiamas triukšmas ir elektros laukai taip pat kenkia sveikatai kaip ir kietosios dalelės, patenkančios į plaučius ir kraują. Beje, pastarąsias daugina ir padangos, kurios jas „gamina“ nemažais kiekiais. Todėl vis labiau žiūrima ir kitokias viešojo transporto rūšis, kaip požeminis tunelis dviračiams ar pakabinamasis tramvajus.

Tiesa, bene svarbiausia išsivysčiusių šalių miestų gyventojų problema tampa judėjimo stygius. Dėl to daugelis miestiečių nuo pat mažiausio amžiaus tampa „sunkūs“, o tai veda prie sirgimų ir būsimos ankstyvos mirties. Miesto planavimas, transporto organizavimas čia turi vadovautis sveikatos ir sveikatinimo kriterijais. Miestas turi sudaryti galimybes ir versti judėti tiek, kiek būtina sveikatai palaikyti. Tiesa, tai jau kita ir labai reikšminga tema.