Kaip reguliuoti draudžiamas medžiagas

Narkotikus mes skirstome į legalius ir draudžiamus. Parduotuvėje galima nusipirkti alaus, degtinės, o ir cigaretės yra nesunkiai prieinamos. Štai laisvai paragauti marihuanos galima kitose šalyse, ne pas mus. Tiesa, pasistengus tų nelegalių narkotikų galima gauti ir čia. Net moksleiviai tai pripažįsta apklausose. Kiek tame tiesos – nežinau, bet ... sako.

Pripratimas prie šių medžiagų, teisėtų ar ne, vyksta vienodai: eksperimentavimas, ankstyvasis vartojimas, problemiškas vartojimas, piktnaudžiavimas. Daugelis mato tik paskutinį etapą, nes pirmieji atrodo lyg žaidimai. Tikimasi, gal ir praeis? Kuo pasireiškia paskutinis – akivaizdu: perdozavusių mirtys, besivoliojantys alkoholikai, asocialus elgesys ar net toks gyvenimas.

Marginalinių grupių visuomenė nemėgsta. Plėšikai, banditai ar kiti nepageidaujami yra mažinami valstybės priemonėmis. Kitaip sakant, ji bando reguliuoti jų radimąsi bei raidą. Alkoholikai ar narkomanai nėra pageidaujamos visuomenės grupės, todėl iki šiol buvo bandoma juos arba panaikinti, arba bent mažinti kiekį. Tiesa, tai buvo daroma ne visada. Bet dabar ne apie istoriją. Taigi, valstybinis reguliavimas yra valstybės priemonių visuma, kuriomis siekiama suderinti skirtingų grupių interesus ar apsaugoti tam tikrų visuomenės narių interesus.

Žiūrint įdėmiau, reikėtų atskirti valstybines priemones, kurios nukreiptos į legalias ir nelegalias medžiagas, dėl kurių vartojimo atsiranda asocialūs asmenys. Sakykim, sausas įstatymas JAV laikinai sumažino girtavimą, bet pagimdė didžiąją mafiją. Kainų kėlimas rūkalams šiemet padidino kontrabandą vos ne dvigubai.

Kaip sako VE.lt, „Per savo veiklos metus muitinės kriminalistai, padedami kolegų iš kitų teisėsaugos institucijų, Lietuvoje aptiko ir sunaikino šešis nelegalius tabako gaminių fabrikus. Dar trys tokie fabrikai, bendrų Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Nyderlandų muitinės bei policijos operacijų metu aptikti Didžiojoje Britanijoje (2007 m.), Lenkijoje (2011 m.) ir Nyderlanduose (2015 m.).“ http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuva/muitininkai-aptiko-tabako-uz-milijona-euru-1663137/  Kaip teigia muitininkai, „nelegalių tabako gaminių kiekis Lietuvoje pernai augo labiausiai per pastaruosius penkerius metus – nelegalios cigaretės praėjusių metų pabaigoje sudarė beveik penktadalį visų šalyje suvartotų cigarečių. Dėl nelegaliai į Lietuvą įvežtų cigarečių šalies biudžetas vien dėl nesurinkto akcizo galėjo prarasti daugiau nei 60 mln. eurų. Kontrabandinių cigarečių dalis praėjusių metų pabaigoje sudarė 19,6 proc. – 2,1 proc. daugiau nei 2016-ųjų pabaigoje (17,5 proc).

Tai tik skaičiai, tačiau labai svarbu matyti procesą ir jo kryptį. „Auginat“ cigarečių kainas, tuo pačiu randasi nelegalus verslas ir nelegalios prekės. Ir tai ne tik apie rūkalus. Alkoholiniai gėrimai taip „gaminami“ ir nelegaliai platinami visoje Europoje. (Policijos operacijos metu išimti įspūdingi alkoholio kiekiai – Kauno apskrityje rasta daugiau kaip 40 tonų nedenatūruoto etilo alkoholio ir jo skiedinių, taip pat gaminimo įranga. BNS praneša, kad ekspertai jau atliko nelegalaus alkoholio tyrimus – jame pavojingų medžiagų nerasta)

Taigi matome valstybių norą reguliuoti ir tos veiklos neigiamas pasekmes. Tai sakytina apie legalias priklausomybes sukeliančias medžiagas (tabakas ir alkoholis).

O dabar pažvelkime į nelegalias. Turime jų labai įvairių: nuo marihuanos, kuri tarsi ir medicininė, e-cigarečių, kurios lyg ir nekenkia, klijų, kuriuos galima įvairiai uostinėti iki „sunkiųjų“ – heroino ar kokaino, kurio labai lengvai neįsigysi. Nors... „Iš viso per 2017 m. 3 ketvirčius Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 1533 kg narkotinių ir psichotropinių medžiagų (daugiausia hašišo ir kokaino) jų vertė juodojoje rinkoje gali siekti iki 60 mln. eurų.“. Narkotikų yra, o sulaikoma tik maža jų dalis.

Toliau belieka klausti: ką reikia ir ką galima padaryti, siekiant „gero“ rezultato?  Turime peržiūrėti kitų šalių patirtį ir bandyti rasti sau tinkamą variantą. Pasaulio narkotikų strategijos komisija pateikė 2018 metų ataskaitą, ir joje yra tokia schema: („Žalos mažinimo reguliavimo įtaka sveikatai ir visuomenei) REGULATION REDUCES HARM TO HEALTH AND SOCIETIES

Schema atspindi nuostatas, kad absoliutus draudimas ir nereguliuojama laisva prekyba sukelia tas pačias neigimas pasėkas. Todėl rekomenduojama dekriminalizuoti asmeninį narkotikų vartojimą ir kiek įmanoma reguliuoti prekybą įstatymais bei taisyklėmis. Absoliutūs draudimai yra pernelyg „brangūs“ visuomenei: teisėtvarka nukreipiama nuo svarbiausių savo darbų į smulkių vartotojų bei prekiautojų gaudymą. Jokiai visuomenei neužteks lėšų tokiai veiklai (Meksikos pavyzdys). Visai paleisti ir nereguliuoti narkotikų vartojimo bei prekybos – turime Olandijos marihuanos vartojimo atvejį. Jis irgi nėra skatintinas. Todėl, kaip sakė dar senovės graikai, saikas - visko matas. 

Socialinės blogybės lydi civilizaciją nuo jos radimosi pradžios. Banditizmas, prostitucija, vagystės, korupcija, narkomanija bei dar daug kitų ydų buvo ir yra iki dabar. Bandymų jas sunaikinti jau buvo ne vienas, ir kol kas nė vieno sėkmingo. Todėl gal tikslinga būtų ne „naikinti“, o mažinti visomis legaliomis priemonėmis. Tik neprasilenkiant su sveiku protu ir mokantis iš kitų patirties.

Vytautas VALEVIČIUS

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras