Žmonių namų griovimas - teisinė nelaimė

Savaitgalį Vyriausybė pranešė, jog sustabdytas nelegaliais pripažintų pastatų Juodkrantėje, L. Rėzos 1A, griovimas - esą premjero sudaryta darbo grupė nurodė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai kreiptis į antstolę dėl veiksmų atidėjimo, kol "bus išsiaiškintos teisėtos problemos sprendimo galimybės".

Ši vykdomoji byla - uostamiesčio antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės rankose.

"Man apie tai dar niekas nepranešė", - sakė name gyvenantis Juozas Skučas.

Pernai lapkritį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog namą nugriauti nurodžiusi valstybė solidariai su Neringos savivaldybe Juozui ir Indrei Skučams privalo atlyginti per 450 tūkst. litų turtinę žalą, nors šeima prašė triskart daugiau. Prieš mėnesį Vyriausybė nutarė šią sumą Skučams skirti iš rezervo, dar beveik 50 tūkst. Lt atidėta namo griovimui.

[CITATA]

"Mes dar savo tikslams pasiekti neišnaudojome visų teisinių galimybių Lietuvoje, bet jeigu nuspręsime kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, pergale neabejoju ir už valdininkų klaidas valstybei dar kartą teks susimokėti.

Kokia žala? O kaip jaustumėtės jūs, su visa šeima išmestas iš nuosavo namo į gatvę?

Nepažeidžiau nė vieno įstatymo, tačiau valstybė mus laiko problema - dėl to, kad neišsikeliame iš savo namų ir prašome už juos pinigų. Atrodo, kad Lietuvos piliečiai savo šalyje negali nieko pirkti ir planuoti, nes prikurta galybė institucijų, o jų darbuotojai, užuot padėję žmogui, daro brangiai kainuojančias klaidas", - kalbėjo J. Skučas.

Jis prieš beveik dešimtmetį namą pirko iš šiuo metu bankrutuojančios UAB "Verslo investicijų projektų centras".

Teismų sprendimu privaloma nugriauti ne tik šį, bet ir dar kelis pastatus Juodkrantėje. Teismai anksčiau konstatavo, jog jie išdygo pažeidus Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo schemą ir Saugomų teritorijų įstatymą. Iki šiol nugriautas tik vienas - ant marių kranto stovėjęs restoranas.

Neringos meras Darius Jasaitis naujienų agentūrai BNS sakė besilaikantis pozicijos, kad statiniai turi būti įteisinti.

"Ir valstybė, ir teismai pripažįsta, kad čia - teisinė nelaimė, tai jeigu mes tą visi pripažįstame, kur tada protingumo kriterijus, jei visa visuomenė dabar turės sumokėti?" - kalbėjo D. Jasaitis.

AUKA. Anksčiau nuspręsta, jog Juodkrantėje reikėtų nugriauti 5 pastatus, vienas iš jų jau sulygintas su žeme - ant marių kranto stovėjęs restoranas.

Tuo tarpu premjero sudarytai darbo grupei vadovaujanti patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė priminė, jog šiuo metu baigiamas rengti Kuršių nerijos kultūros paveldo tvarkymo planas, kuris esą "gali pareikalauti tam tikros KNNP tvarkymo plano korektūros".

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Lapinskienė sako, kad korektūros, kurios įteisintų nelegalias statybas, tarnybos vertinimu, negalimos, nors ji sutiko, kad teismo sprendimo įgyvendinimo vykdymas gali būti stabdomas siekiant apginti teisėtai pastatus įsigijusių ir kompensacijų už griovimą negavusių žmonių interesus.

"Jeigu valstybė kažkiek gali padėti šitame teisiniame procese, kad iš pradžių būtų atlyginta, o po to griaunama, mano galva, tai būtų žmogiškas sprendimas", - BNS teigė R.Lapinskienė.

Tvarkymo plano keitimui ji nemato pagrindo.

"Mes nemanome, jog reikėtų keisti tvarkymo plano sprendinius, nes iš esmės jisai yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu ir teisės aktai numato, kad turi iš esmės pasikeisti teritorijos vystymo koncepcija, sunykti ar atsirasti kažkokios vertybės, dėl kurių turėtų būti tie sprendiniai keičiami, o to neatsitiko. Dabar vienas vienintelis motyvas yra išvengti didelių nuostolių valstybei", - aiškino tarnybos vadovė.