Žiebiasi viltis atgimti Nidos oro uostui

„Susitikę su krašto apsaugos ministru Raimondu Karobliu sužinojome, kad dabartinė tvarka nebus keičiama. Vis dėlto yra kaip suderinti kariškių reikalavimus ir oreivių poreikius. Bulvikio rage esantis lėktuvų kilimo ir tūpimo takas – vienas geriausių Lietuvoje, net vadinamas perlu šalies aviacijos karūnoje. Į šį objektą investuota daug lėšų, todėl jis privalo būti naudojamas pagal tikrąją paskirtį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos aeroklubo prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Neringos meras Darius Jasaitis tikino, kad norinčiųjų keliauti į Neringą orlaiviais tikrai netrūktų. Tai parodė ir 2016-ųjų vasara, kai vienu metu aerodrome stovėjo 14 lėktuvų.

Ganosi avys

Pernai Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pasirašė įsakymą, susijusį su skrydžiais pasienio zonoje. Į ją patenka visa Kuršių nerija. Nuo 2017 metų balandžio nebeišduodami leidimai rengti grupinius, sportinius, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžius.

„Dabar skrydžiai Nidoje galimi tik atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus, likviduojant stichinių nelaimių, ekstremalių situacijų padarinius, užtikrinant viešojo saugumo funkcijas, vykdant vakcinaciją, valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą ir pan. Kitaip tariant, civilinė aviacija negali naudotis objektu. Aerodrome ganosi avys, kilimo ir tūpimo taku naudojasi vėjaračių entuziastai, ten vyksta viena kita šventė“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino D. Jasaitis.

Bulvikio rage esantis vadinamasis Nidos oro uostas neveikė nuo 1999 metų. Tačiau 2016-aisiais jame prasidėjo įvairūs parengiamieji darbai: buvo kertami aukšti medžiai, perdažomas kilimo ir tūpimo takas, įrengiamos vėjarodės. Nuo birželio, gavus Civilinės aviacijos administracijos (CAA) leidimą, aerodrome ėmė leistis lėktuvai. Užpernai vasarą jų atskrido per 40 – tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.

Paklausti, kodėl reikėjo keisti tvarką, Lietuvos kariuomenės atstovai „Lietuvos žinias“ informavo, jog tai susiję su kariuomenės uždaviniais. Vienas jų – Lietuvos oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba. Tokiu atveju būtina taikyti papildomas priemones, susijusias su civilinių skrydžių organizavimu pasienio zonoje, ypač jeigu ji ribojasi su šalimis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai.

„Praėjusią savaitę susitikome su ministru R. Karobliu. Jis patikino, kad kariuomenės vado įsakymas nebus keičiamas. Tačiau kariuomenė neprieštarauja skrydžių atnaujinimui, jei viskas bus padaryta pagal reikalavimus“, – teigė D. Jasaitis.

Reikia koridoriaus

Iki minėto draudimo oreiviams buvo taikomos supaprastintos taisyklės. Lėktuvų pilotai telefonu ar elektroniniu paštu susisiekdavo su Neringos merija ir nurodydavo, kada ketina atskristi, išskristi, pateikdavo orlaivio ir savo asmens duomenis. Jie taip pat privalėdavo apie savo planus pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, susisiekti su Palangos oro uosto skrydžių kontrolės bokštu.

„Tačiau tokia tvarka netenkino nei kariškių, nei pasieniečių, nes pilotai skrisdavo gana chaotiškai, tūpdavo ir leisdavosi kaip kam patogiau. Sutarėme, kad turės būti sukurtas oficialus oro koridorius, įsteigta oro eismo zona, nustatytos kryptys, įrengtas skrydžių valdymo punktas, išduotas radijo dažnis. Tuomet orlaiviai nenukryptų nuo kurso ir galiotų griežta tvarka, o kariuomenė nebeturėtų pretenzijų“, – kalbėjo Neringos meras.

Lietuvos aerobklubo prezidentas M. Sinkevičius patikslino, kad artimiausiu metu bus kreipiamasi į CAA ir valstybės įmonę „Oro navigacija“. „Tikimės, jog pavyks atgaivinti Nidos lauko aikštelę, nes objekto statusas toks ir yra. Tai ne oro uostas, nes trūksta daug infrastruktūros. Vis dėlto įmanoma įgyvendinti tam tikrus reikalavimus, kad orlaiviai Bulvikio rage vėl galėtų leistis ir kilti. Laikinas sprendimas – įteisinti oro koridorių, o ateityje būtų galima mąstyti apie aerodromo statusą“, – dėstė jis.

Neringos politikai yra minėję, kad įteisinus aerodromą būtų galima rengti komercinius skrydžius lėktuvais, kuriuose telpa iki 20 žmonių. Tokiais skrydžiais į Nidą, ypač savaitgaliais, esą domėtųsi Druskininkai, turintys aerodromą. Tiesa, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane, kurio keitimas – itin sudėtingas ir ilgas procesas, jokio oro uosto nenumatyta.

„Mums svarbiausia, kad tas objektas veiktų. Jau įsitikinome, jog Nidos lauko aikštelė labai patraukli oreiviams. Itin domisi vokiečiai, skandinavai. Be to, Neringa būtų pasiekiama ne tik mašinomis, tad mažėtų tarša. Lėktuvais atvykę žmonės labai noriai naudojasi mūsų verslininkų paslaugomis. Tuo įsitikinome anksčiau. Tas aerodromas, jei veiktų, vėl sukurtų papildomų darbo vietų ir pridėtinę vertę“, – svarstė D. Jasaitis.