Ventės rago renesansą lydi klaidos

Beveik 12 mln. litų (3,4 mln. eurų) kainuosiančių darbų, finansuojamų valstybės ir europinėmis lėšomis, "kokybė" privertė nebetylėti stoties vedėją Vytautą Jusį. Jis vieną po kito fiksuoja darbininkų padarytus statybinius kuriozus.

Upeliu virstantis naujas takas švyturio link, tik iki pusės atsidarantis langas, nuo vėjo žemyn krintanti nauja stogo danga, tik prie trinkelių primontuoti ir griūvantys suoliukai. Tai - tik keletas pavyzdžių.

„Esame dėkingi V. Jusiui, kuris nuolat praneša mums apie nekokybiškai atliktą darbą. Kitą savaitę kartu su teisininku vyksime į Ventės ragą ir įvertinsime situaciją, bus pateiktos pretenzijos darbų rangovams“, - LŽ sakė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, kuriam priklauso paukščių žiedavimo stotis, direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Grigonis.

Taip atrodė nauji suoliukai, kuriuos statybininkai pritvirtino tik prie trinkelių.

Upeliu virtęs takas

Ventės rago smaigalyje nuo 1929 metų įsikūrusi paukščių žiedavimo stotis, muziejus, seniausias Lietuvoje švyturys (pastatytas 1863-iaisiais) yra laikomi viso pamario perlu ir unikalia vieta Lietuvoje.

Nuo pernai šis kompleksas pirmąkart pradėtas kapitališkai rekonstruoti ne tik atnaujinant senuosius technikos paminklus, bet ir tiesiant naujus pėsčiųjų ir dviračių takus, tvarkant aplinką ir statant naują pastatą, kuriame įsikurs muziejus.

Konkursą atlikti darbus už beveik 12 mln. litų laimėjusi bendrovė Panevėžio statybos trestas jau priversta aiškintis dėl jų kokybės. Beje, ta pati bendrovė statė Valdovų rūmus sostinėje.

Darbai Ventės rage turi būti baigti iki šių metų birželio, tad brokui ištaisyti laiko dar yra.

Vis dėlto V. Jusys baiminasi, kad problemų dėl kokybės gali kilti ir ateityje. Ornitologas viešina rekonstruotojų „perliukus“ socialiniame tinklalapyje „Facebook“ ir čia prideda ironiškų komentarų. Pirmiausiai gamtininkas įkėlė filmuotą vaizdelį, kuriame matyti, kad naujas langas atsidaro tik iki pusės, mat rėmas atsitrenkia į naują radiatorių.

Po urgano Feliksas V. Jusys pažėrė visą pluoštą nuotraukų. „Prie švyturio turime trinkelėmis išklotą upelį. Gerai suprojektuotas... Tiltelio nereikia - turim bristi. Juk čia pamarys, potvyniai... Anksčiau jokių upelių nebuvo, o dabar lankytojams gali tekti apsiauti guminius batus. Matyt, nesugalvojo įrengti vandens nuotekų sistemos, kolektorių“, - svarstė jis.

Nuo naujai dengto ornitologinės stoties administracinio pastato stogo ėmė kristi čerpės, atsiknojo ant stogo atbrailų pritvirtintos tvorelės ir kt.

Neatlaikė net pilis

Žiedavimo stoties vedėjas V. Jusys LŽ teigė, kad iš pažiūros menkos statybininkų klaidos gali sukelti didelių problemų ateityje.

„Jei atidarius muziejų lankytojams po vėtros pradės kristi sutvarkyto stogo čerpės, turėsime apsitverti „Stop“ juosta ir neleisti ten žmonių. O kas taisys statybininkų darbo broką? Net jei ir bus numatytas garantinis laikotarpis, vis vien reikės laukti, kol atvažiuos statybininkai, lankytojai patirs nepatogumų, o mes už savo pinigus kažin ar pajėgsime nuolat taisyti broką“, - kalbėjo jis.

Esą darbų rangovai ir projektuotojai nenumatė itin atšiaurių gamtinių sąlygų ir neeilinį objektą ėmė rekonstruoti įprastai.

„Iš istorijos žinome, kad XIV amžiuje čia stovėjusi kryžiuočių pilis buvo nuplauta, sunaikinta stichijos. Vėliau toks pats likimas ištiko ir Ventės rage pastatytą bažnyčią. Tad čia - neeilinė vieta, keturių vėjų karalystė, marių pakrantė, todėl bet kokie statybos darbai turi būti atliekami įvertinus šias aplinkybes“, - svarstė ornitologas.

Jis tikino, kad statybininkai į pretenzijas esą pateikdavo vieną atsakymą: taip buvo suprojektuota.

„Gal taip ir suprojektuota, bet tą košę srėbti gali tekti mums. Atvirai pasakius, privatus asmuo taip, kaip vyksta rekonstrukcija Ventės rage, sau nedarytų. Todėl ir negaliu tylėti, nes Ventės rago ornitologinė stotis yra vienas lankomiausių ir įžymiausių Vakarų Lietuvos objektų, savotiška pamario vizitinė kortelė. Kasmet čia apsilanko daugybė turistų. Jie dar gausiau ims plūsti pasibaigus rekonstrukcijai, mat pernai nedirbome dėl vykusių statybų“, - teigė V. Jusys.

Žada pasitaisyti

Darbų užsakovo - Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus - vadovybe LŽ tikino, kad situacija jai žinoma ir vertinama kaip netoleruotina.

„Kalbėjome su darbų rangovais, jie žadėjo ištaisyti klaidas. Žinote, darbų kokybė neretai nukenčia dėl Viešųjų pirkimų įstatymo, kai konkursą laimi mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė. Kitą savaitę drauge su juristu, inžinieriais, statybininkų vadovybe vyksime į Ventę ir įvertinsime padėtį. Žiūrėsime, kur yra akivaizdus darbo brokas, o kur - force majeure pasekmė“, - sakė muziejaus direktoriaus pavaduotojas R. Grigonis.

Kaunietis jau dabar atskleidė, kad vien prie trinkelių pritvirtinti lankytojams skirti suoliukai, kurie siaučiant audrai kaipmat buvo išvartyti, yra blogai atliktas darbas.

„Ir to upelio ant tako į švyturį neturi būti. Kiek pamenu, anksčiau niekada ten netelkšodavo tokios balos kaip po rekonstrukcijos. Dabar ji įvykdyta apie 70 proc., darbų kaina jau išaugo iki maždaug 13 mln. litų. Pripažinus objektą tinkamu naudoti, statybininkų firma suteikia penkerių metų garantiją, tačiau darbai neturi būti tokie, kad jau dabar mąstytum apie būsimus papildomus rūpesčius“, - pažymėjo R. Grigonis.

LŽ kalbintas Panevėžio statybos tresto projekto Ventės rage vadovas Jevgenijus Kleinovas LŽ tikino, kad galimas brokas bus taisomas.

„Čia po savaitgalio audros daug kas „išlindo“. Taip, suoliukai pritvirtinti blogai, jie bus įbetonuoti. Stengsimės, kad daugiau tokių klaidų nebūtų, situacija nebesikartotų“, - žadėjo jis.