Vėjo jėgainės artėja prie Klaipėdos

Nors Klaipėdos rajono savivaldybė yra nusprendusi neleisti statyti nė vienos vėjo jėgainės, kol nebus parengtas specialus tokiems statiniams skirtas planas, aplinkinių gyvenviečių bendruomenė jau yra sunerimusi dėl KRATC planų. Žmonių nerimą didina ir tai, kad, specialistų nuomone, nėra jokios būtinybės atlikti būsimų jėgainių poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Į prašymą neatsižvelgė

Iš sąvartyno išgaunamų dujų pavertimo elektros energija projektą jau įgyvendinęs KRATC (šią veiklą vykdantys verslininkai dalį pajamų perveda Klaipėdos regiono savivaldybių valdomai bendrovei), nusprendė šalia sąvartyno statyti dvi 4 MW bendros galios vėjo elektrines.

Apie šiuos planus sužinojusi Sendvario seniūnijos kaimų jungtinė bendruomenė kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą (KRAAD), kad šis "visapusiškai įvertintų planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai".

"Kreipimąsi inicijavo Kalnuvėnų kaimo gyventojai, kurie mano, kad jėgainės ir vaizdą pablogins, ir žemė nuvertės, ir neigiamą poveikį sveikatai darys, ypač jų skleidžiamas infragarsas. Deja, bet mūsų prašymas atlikti poveikio aplinkai vertinimą liko neišgirstas, nors nėra jokių tyrimų, kaip iš tikrųjų vėjo jėgainės veikia žmonių sveikatą", - sako bendruomenės pirmininkas Raimondas Simonavičius.

KRAAD išvadose teigiama, kad "atrankos išvados persvarstymo metu visi poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikė savo išvadas, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas". Teigiama, kad, anot UAB "Ober Haus", vėjo jėgainių statyba neigiamo poveikio kaimyninių žemės ūkio paskirties sklypų rinkos vertei neturi.

Kodėl nereikia?

KRAAD vadovas Andrius Kairys aiškino, kad teisiniai aktai numato, jog iš pradžių departamentas turi nuspręsti, ar reikia poveikio aplinkai vertinimo. Apie savo sprendimą jis informuoja visas suinteresuotas institucijas. Jos per 21 dieną turi pateikti savo motyvuotus pasiūlymus ir, jei tai padaroma, šaukiamas visų institucijų atstovų surinkimas, kurio metu projekto iniciatoriai turi atsakyti į iškilusius klausimus. Ir tik tuo atveju, jei nepateikiami aiškūs atsakymai ar jų iš viso nėra, yra priimamas sprendimas vykdyti PAV procedūrą.

"Dėl Glaudėnų jėgainių taip nenutiko, tad ir PAV nereikia atlikti. Mes esame tarsi tarp girnų - tarp visuomenės, kitų institucijų ir užsakovų. Jau yra teisinė praktika, kai teismas priėmė palankų sprendimą vieno su vėjo energetika susijusio projekto vykdytojams, kurie buvo įpareigoti rengti PAV. Buvo konstatuota, kad mes vadovavomės subjektyviais motyvais ir neturėjome teisės įpareigoti atlikti tokią procedūrą. O tokie projektai visada yra susiję su daug subjektyvių faktorių - tvirtinimais, kad nuvertės sklypai, kad kenkia sveikatai ir taip toliau. Tačiau mes, atsižvelgdami į minėtąją praktiką, stengiamės vadovautis tik argumentuotais motyvais", - teigė A. Kairys.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas Rimantas Giedraitis savo ruožtu aiškino, kad iki pernai lapkričio Klaipėdos apskrityje planuojamų vėjo jėgainių poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliekamas daugeliu atvejų. Tai leisdavo nustatyti galimą poveikį žmonių sveikatai, saugius atstumus iki gyvenamųjų namų.

"Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas ūkinės veiklos rūšims, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinių apsaugos zonų ribos, tačiau joms neturi būti taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Kadangi pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus vėjo jėgainėms sanitarinės apsaugos zonos nėra nustatomos, todėl ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos neturi būti rengiamos", - aiškino R. Giedraitis.

Namai - zonos ribose

Įdomi aplinkybė šioje istorijoje yra ir tai, kad nors sąvartyno sanitarinės apsaugos zona (SAZ), kurioje negali būti gyvenamųjų namų, siekia 800 metrų, arčiausiai būsimų jėgainių atsidursiantis Glaudėnų kaimo namas bus nutolęs tik 705 m. Artimiausias kitapus plento esančio sodų bendrijos "Pakrantė" namas - 770 m. Sodų bendrija "Vyšnelė", kurioje gyvenamųjų namų statyba negalima, yra nutolusi tik 315 m.

R. Giedraičio nuomone, šie namai ten galėjo atsirasti dėl to, kad 800 m sąvartyno SAZ yra nurodyta tik Klaipėdos rajono bendrajame plane, patvirtintame 2011 m. vasario 24 d. Iki tol galiojusiame Klaipėdos rajono bendrajame plane pažymėta sąvartyno SAZ neapėmė gyvenamosios paskirties teritorijos už kelio Klaipėda-Liepoja.

"Sąvartynas Glaudėnų kaime yra rekultivuotas ir šiuo metu yra vykdomas jo aplinkos monitoringas. Sąvartyną administruojanti įmonė yra įsipareigojusi parengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriame SAZ bus nustatoma atsižvelgiant į aplinkos monitoringo rezultatus", - sakė R. Giedraitis.

A. Kairys savo ruožtu teigė, jog SAZ iš esmės yra sovietmečio reliktas, nes dabar jau reikalaujama, jog, pavyzdžiui, gamyklos taršos neliktų jau už jos tvoros. O sovietmečiu buvo numatoma taršos sklaida tam tikru atstumu nuo pramoninio objekto.

SKIRTINGAI. Statyti vėjo jėgaines šalia sąvartyno planuojama nepaisant to, kad dar pernai Klaipėdos rajono taryba nusprendė nepritarti tokių elektrinių plėtojimui tol, kol nebus priimti valstybės institucijų teisės aktai, reglamentuojantys jų statybą, bei nebus parengtas specialusis jėgainių plėtros planas. Tuo metu kaimyniniame Šilutės rajone, kuris leidžia vėjo jėgainių statybą, įvairių kaimų gyventojai kyla prieš tokius projektus. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

---

Poveikio nebus?

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto parengtuose vėjo jėgainių poveikio visuomenės sveikatai atrankos dokumentuose rašoma, kad šalia sąvartyno ketinama statyti dvi iki 108 m aukščio elektrines, kurios bus eksploatuojamos 20 metų.

Minėtuosius dokumentus parengė KU mokslininkai tvirtina, kad dėl jėgainių veiklos triukšmo foninis lygis nepakis arba padidės 0,1-0,2 dBA. Teigiama, kad vėjo jėgainių triukšmas jau už 120 m neviršys šiuo metu galiojančių gyvenamos aplinkos norminių ribinių triukšmo lygių. Tvirtinama, kad pagrindinis triukšmo šaltinis čia yra kelias Klaipėda-Liepoja.

Konstatuojama, kad į intensyvaus šešėliavimo zoną, kurioje bus viršijamas 30 val. per metus šešėliavimo trukmė, nepateks nė viena gyvenamoji sodyba. Apskaičiuota, kad sodų bendrijos "Vyšnelė" teritorijoje šešėliavimas truks 18,39 val. per metus, minėtoje Glaudėnų sodyboje - 11,44 val. Sodų bendrija "Pakrantė" į šešėliavimo zoną nepatenka. Konstatuojama, kad todėl šešėliavimo mažinimo priemonės nėra būtinos.

Mokslininkai tvirtina, kad neigiamo poveikio sveikatai dėl skleidžiamo infragarso nebus. Tačiau kartu pripažįstama, kad Lietuvoje nėra nustatyti infragarso ir žemo dažnio garsų sklidimo prognozavimo (modeliavimo) metodai, neatliekami infragarso ir žemo dažnio garsų matavimai ir nėra tokių tyrimų duomenų. Todėl siūloma remtis tuo, kad Vokietijoje, Anglijoje atlikti matavimai parodė, jog vėjo jėgainių sukeliami infragarso ir žemo dažnio garsai yra gerokai žemesni nei žmogaus girdimumo slenksčio riba, todėl esą nesukelia neigiamo poveikio visuomenės sveikatai.

"Savijautos sutrikimai gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį. Tačiau tokio stiprumo infragarso vėjo jėgainės nesukelia. Vokietijoje ir kitose Europos šalyse nebuvo nė vieno atvejo, kad vėjo jėgainių projektas būtų sustabdytas dėl neatitikimo infragarso ir žemo dažnio garso reikalavimams. Taip pat nebuvo nė vieno atvejo, kad veikiančios jėgainės būtų viršijusios nustatytus infragarso ir žemo garso reikalavimus. Natūralus infragarso fonas esant stipriam vėjui (priklausomai nuo vietovės) taip pat yra maždaug toks pats, kaip vėjo elektrinių skleidžiamas infragarsas", - rašoma dokumentuose.

Teigiama, kad planuojamų dviejų vėjo elektrinių sudaromas infragarso lygis svyruos 60-85 dB (G) ribose ir neviršys Lietuvos higienos normos.

Akcentuojama, kad generatorius bus įrengtas jėgainių gondoloje, pakankamai aukštai virš žemės ir jo sukeliamas elektromagnetinio lauko stipris poveikio visuomenės sveikatai nedarys, nes neviršys leistinų normų.

---

Ar leis - neaišku

KRATC statyti vėjo jėgaines šalia sąvartyno planuoja nepaisant to, kad dar pernai Klaipėdos rajono taryba nusprendė nepritarti tokių elektrinių plėtojimui tol, kol nebus priimti valstybės institucijų teisės aktai, reglamentuojantys jų statybą, bei nebus parengtas specialusis jėgainių plėtros planas. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į 13 rajono bendruomenių kreipimąsi.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Vaidilutės Boreišienės, šis sprendimas tebegalioja.

"Specialusis vėjo jėgainių plėtros Klaipėdos rajone planas turėjo būti parengtas jau iki šių metų, tačiau jo net koncepcija dar nėra pasiekusi Tarybos ir negavo jos pritarimo", - sakė V. Boreišienė.

Tuo metu kaimyniniame Šilutės rajone, kuris leidžia vėjo jėgainių statybą, įvairių kaimų gyventojai kyla prieš tokius projektus. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad, Vilkyčių bendruomenės nuomone, netoli jų kaimo bendrovė "Naujoji energija" 17 vėjo jėgainių stato pažeisdama daugybę įstatymų bei teisės aktų. Nors Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija padarė išvadą, kad Šilutės rajono savivaldybė negalėjo išduoti leidimo statyti šį vėjo jėgainių parką Čiūtelių, Lankupių ir Grumblių kaimuose, prokurorai nusprendė, jog nėra pagrindo kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą. Anot teisėsaugininkų, nustatyti pažeidimai yra neesminiai. Nepaisant to, jėgainių statyboms besipriešinančių Šilutės rajono bendruomenių atstovai patys yra pasiryžę ieškoti teisybės teismuose.

Į panašius žygius kaip Vilkyčių bendruomenė dėl kaimynystėje, Mockių kaime, jau veikiančių šešių 12 MW galios jėgainių kyla Kiošų (Šilutės rajonas) ir Lankupių kaimo, esančio ties Klaipėdos ir Šilutės rajono riba, gyventojai, besiskundžiantys neigiamu jėgainių poveikiu jų sveikatai.

Informacija

Britanijos Lordų rūmai dar 2010-aisiais priėmė įstatymą dėl minimalių vėjo jėgainių atstumų nuo gyvenamųjų namų ir fermų. 25-50 m aukščio jėgaines reikalaujama statyti 1 km atstumu, 50-100 m aukščio - 1,5 km atstumu, 100-150 m aukščio - 2 km atstumu, aukštesnes nei 150 m - toliau nei 3 km .

"Sveikintinas sprendimas"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Kaip alternatyvios energijos šaltinis vėjo jėgainės, mano nuomone, yra sveikintinas sprendimas. Esmė - kurioje vietoje jos stovės. Svarbu, kad būtų suderinti visų interesai, bet remiantis tik labai aiškiais ir įrodytais argumentais. Ne paslaptis, kad mūsų visuomenėje labai dažnai pasitaiko atvejų, kai norima nepagrįstai pasipelnyti. Negali būti jokių šantažų ir nepagrįstų fobijų. Pasitaiko ir informacijos stokos atvejų. Kalbant apie KRATC projektą, jei bus išlaikomi visi būtini atstumai ir visos įstatyminiuose aktuose numatytos normos, tai aš esu už jo įgyvendimimą, juolab kad jis duos dvigubą naudą - bus efektyviai panaudojama buvusio sąvartyno teritorija bei gaunamos papildomos pajamos regiono atliekų tvarkymo sistemai.

"Vėjo jėgainės mažins mokesčius"

Šarūnas REIKALAS, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, Glaudėnų sąvartyno sanitarinėje apsaugos zonoje, 800 metrų spinduliu, dar mažiausiai 10 metų nebus galima statyti gyvenamųjų namų. Uždarytą sąvartyną KRATC visą šį laiką turės prižiūrėti - surinkti ir išvalyti iš pūvančių atliekų išsisiskiriantį filtratą, tvarkyti privažiavimo kelius. Kad nereiktų šių neišvengiamų darbų išlaidų užkrauti mokesčių mokėtojams, sąvartyno infrastruktūrą nuomojame energetikos projektams. Iš sąvartyne išsiskiriančių dujų jau gaminama elektros energija, o iš to uždirbama pajamų dalis kompensuoja atliekų tvarkymo kaštus. Todėl siekdami, kad mokesčiai nedidėtų, ir toliau planuojame sąvartyno teritorijoje vystyti energetikos projektus - leisti statyti vėjo jėgaines bei saulės baterijų parką. Skaičiuojama, kad kasmet dvi vėjo jėgainės pagamintų apie 11 milijonų kilovatvalandžių elektros, o tai KRATC per metus atneštų apie 300 tūkstančių litų pajamų.
Tai nėra nauja idėja. Europoje yra ne vienas rekultivuotas sąvartynas, kuriame vystomi žaliosios energetikos projektai. Pavyzdžiui, Vokietijos miesto Rostoko buvusiame sąvartyne įrengtas saulės baterijų parkas, o šalia sukasi vėjo jėgainės.
Taip pat nereiktų pamiršti, kad KRATC yra savivaldybių įsteigta bendrovė, ir uždirbtos lėšos pakliūna ne į privačią kišenę, o atitenka viso regiono mokesčių mokėtojams.
Mes norėtume kuo greičiau sutvarkyti dokumentus, kad galėtume skelbti konkursą vėjo jėgainių projekto įgyvendinimui. Tačiau realybė tokia, kad planavimo procedūros trunka mažiausiai metus. Optimistišku atveju vėjo jėgainės Glaudėnų sąvartyne atsiras po pusantrų-dvejų metų.