Upės - paveldas, kurį būtina apsaugoti, ginti ir išsaugoti

Susitikimo metu bus tariamasi, kaip efektyviau vykdyti Akmenos-Danės upės baseino taršos mažinimo ir valdymo projektą MOMNET. Organizatoriai tikisi miesto gyventojų dėmesio, susidomėjimo upės vandenų būkle.

Teršia ir gražius intakus

Daugelis klaipėdiečių žino, kad jie gyvena šalia Danės (iki 1984 m. vadintos Dange) upės aukštupio. Geografai skirsto upę į tris atkarpas, todėl dar yra ir vidurupis bei aukštupys. Jis vadinamas Akmena.

Mūsų upė iš visų beveik 25 000 Lietuvos upių ir upelių vienintelė turi dvivardį-dvilypį pavadinimą "Akmena-Danė". Palyginus su kitomis upėmis Akmena-Danė yra nedidelė: 65 km ilgio, baseino plotas - 579 kv. km. Ji išteka iš 6 km į pietvakarius nuo Salantų esančių miškų.

Akmenos-Danės baseino teritorija yra trijose savivaldybėse. Didžiausia baseino ploto dalis tenka Kretingos savivaldybei (391 kv. km arba 67 proc. nuo viso baseino ploto). Šiek tiek mažiau nei trečdalis baseino vidurpio dalies užima Klaipėdos rajono savivaldybė - 157 kv. km, arba 27 proc. baseino ploto. Klaipėdos miestui tenka tik 5,5 proc. upės baseino - žemupio dalis. Į upės baseiną patenka 36 proc. gyvenamosios Klaipėdos miesto teritorijos.

Akmena-Danė turi daug intakų - savo "vaikų". Net 22. Beveik visi jie yra Kretingos rajone. Gražūs, skambūs intakų pavadinimai visada stebina juos ištarusius. Tai Raudonupis, Ažuolupis, Kunigupis, Šlaveita, Burkštinas... Didžiausias intakas - Tenžė. Net 20 km ilgio. Tačiau į šiuos gražius pavadinimus turinčius upelius gyventojai išleidžia teršalus, kuriuos upė atplukdo į Kuršių marias ir Baltijos jūrą. Juk tik už 4 km nuo Danės žiočių yra Baltijos jūros sąsiauris - vartai į plačius vandenis.

Padėjo švedai

Danės upės reikšmė Klaipėdos miesto vystymuisi buvo didelė jau XIV a. Istorijos dokumentuose randama įdomių faktų, patvirtinančių buvusį nepakartojamą Danės pakrančių grožį, upės vandens skaidrumą, žuvų gausumą bei pakrančių paukščių įvairovę. Net neįtikėtina, kad prie Danės buvo ne tik patrauklios maudyklės, bet ir gydyklos. Ne veltui tada žmonės mieliau skubėdavo ilsėtis prie Danės, o ne prie jūros. Vyresnio amžiaus klaipėdiečiai teigia, kad dar 1960-1965 m. Danė buvo patraukli poilsio vieta.

Danės gelbėjimas siekiant sugrąžinti jai pirmykštį žavesį buvo pradėtas 1993-1995 metais, kai tuometinė Klaipėdos savivaldybės deputatų taryba pritarė Gamtosaugos skyriaus iniciatyvai pradėti kapitališkai išvalyti Jono kalnelio tvenkinį, kuris siejasi su Dane ir kurio dugne buvo nusėdusios pavojingos cheminės medžiagos, atneštos iš tuometinės antiekologiškos "Sirijaus" gamyklos.

Po to, pradėjus bendradarbiauti su Švedijos Karlskronos savivaldybe, buvo pradėtas jų finansiškai remiamas reikšmingas projektas "Akmenos-Danės upės baseino taršos mažinimo veiksmų programa." Puikūs, nuoširdūs švedų vandentvarkos specialistai įrodė, kad teršalai gamtoje neturi užtvarų, kad reikia išanalizuoti visos upės baseino - nuo ištakų iki žiočių - taršos židinius.

Pirmą kartą Kretingos, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos savivaldybių bendradarbiavimas prasidėjo 2000 m. Tada paaiškėjo, kad nuotekų valymo įrenginiai tuo metu veikė neefektyviai ne tik Klaipėdoje, bet ir Kretingalėje, Kretingoje. Projektas padėjo atskleisti ir kitas visuomenės upei padarytas skriaudas - išryškėjo ir didelė tarša iš žemdirbystės, gyvulininkystės ūkių.

Susidomėjimas projektu buvo didelis, ypač tarp teršėjų. Jie jautė, kad baigiasi neatsakinga jų veikla. Šis projektas paruošė ir taršos mažinimo veiksmų planą 2000-2005 metams. Kadangi atsirado palankūs įstatymai, buvo sugriežtinti upės taršos mažinimo reikalavimai, taip pat prasidėjo ES parama, atsirado sąlygos įgyvendinti apie 80 proc. visų numatytų veiksmų.

Šimtai priežasčių

Gamtosaugos entuziastai, trokštantys toliau skaidrinti Akmenos-Danės vandenis, jau vykdo kitą projektą - upės valdymo, upės vandens naudotojų partnerystės tinklo sudarymą. Beje, ir vėl draugaujama su švedais. Didelį indėlį atnaujinant Danės projektus įdėjo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto specialistai. Gaila, kad savivaldybių entuziazmas minimalus.

Labai svarbu, kad į šį projektą įsijungtų daugiau visuomenės atstovų, piliečiai, kurie beveik visi vienokiu ar kitokiu būdu yra upės vandens naudotojai. Buitinės, lietaus nuotekos nuo gyvenamųjų namų teritorijų atiteka į upę. Žvejai, laivai ir laiveliai, vandens sporto šakų atstovai taip pat naudojasi upės vandenimis. Be abejo, didžiausi upės vandens naudotojai yra pramonės įmonės, kurios įvairiems gamybos procesams ima upės vandenį arba po gamybos proceso išleidžia nuotekas.

Projekto sėkmė priklausys nuo visų suinteresuotų grupių tarpusavio bendravimo, nuo piliečių socialinio aktyvumo šalinant upės taršos židinius, grąžinant pakrantes rekreaciniams tikslams. Mes galime būti upės vandens naudotojai, bet negalime būti jos eksploatuotojai. Saugoti mūsų Akmeną-Danę naudinga dėl šimtų priežasčių - ekonominių, pažintinių, dvasinių, estetinių, sveikatingumo ir t.t. Tik reikia ją geriau pažinti ir gerbti tą paveldą, kurį mums per šimtmečius sukūrė GAMTA.