Toks įstatymo pakeitimo projektas, pasak Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, dabar giliai nukištas dabartinio Seimo pirmininko stalčiuose, o naujoji valdžia savivaldybei liepė net nesvajoti apie dalį Uosto direkcijos surenkamų rinkliavų ir Uosto įstatymo keitimą. Tad A. Šulcas konstatuoja, kad "baigėsi uosto ir miesto medaus mėnuo".
Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus savo ruožtu primena, kad per 10 metų jau skirta dešimtys milijonų litų ir nemažai gatvių mieste yra sutvarkytos būtent direkcijos pinigais. Esą šiam tikslui miestui lėšos bus skiriamos ir toliau. Tiesa, viskas yra Susisiekimo ministerijos valioje.
PRISIDEDA. Akcentuojama, kad Uosto direkcija, pati negaudama didelės naudos, daug kuo prisideda ir prie kruizinės laivybos skatinimo Klaipėdoje. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Daugybė priekaištų
Neseniai vykusio Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu akivaizdžiai išryškėjo savivaldybės ir Uosto direkcijos atstovų konfrontacija.
A. Šulco manymu, uostas tebėra civiliams neprieinama tvirtovė. Jis sakė pastebintis atvirkščią procesą - ne uosto teritorijos atlaisvinamos miesto poreikiams, o uostas plečiasi į miesto pusę. Vicemeras pasiguodė, kad savivaldybei niekaip nepavyksta išgyvendinti gamybininkų iš piliavietės teritorijos, ir pasidžiaugė tuo, kad jokio giliavandenio uosto miesto bendrajame plane nėra.
Uosto direkcijai kliuvo ir už tai, kad ji nepastatė valčių prieplaukos pietinėje uosto dalyje, kurioje turėjo įsikurti vaikų buriavimo mokykla, tad dabar klaipėdiečių vaikai mokytis buriuoti turi važinėti į Dreverną.
Akcentuota, kad Uosto direkcija turėtų remti labiau jūrinius renginius, o ne visokius kitokius.
Tad šiame posėdyje Uosto direkcijai atstovavusi jos Rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier pasigedo miesto ir uosto partnerystės ir įžvelgė konfrontaciją. Anot jos, reikėtų ne svaidytis kaltinimais, o ieškoti bendro vardiklio, pozityvo.
K. Gontier informavo, kad Uosto direkcija kasmet rengia miesto bendruomenei skirtus 5-8 renginius, tarp kurių jau itin populiariomis tapusios valandą trunkančios nemokamos ekskursijos laivu po uostą, laivų "Drakonų" varžybos. Kalbėdama apie renginių organizavimą, ji pasigedo būtent koordinavimo, naujų idėjų, naujų vėjų. Jos manymu, galima organizuoti ir tokius renginius, kuriems nereikia daug lėšų.
Ji akcentavo, kad Uosto direkcija, pati negaudama didelės naudos, daug kuo prisideda ir prie kruizinės laivybos skatinimo Klaipėdoje.
Prieplauka - garbės reikalas
Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus savo ruožtu primena, kad ir įvairios studijos, ir argumentuoti mokslininkų pasisakymai rodo, kad uostas Klaipėdai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
"Kas antroje šeimoje mažiausiai vienas žmogus dirba uoste. Klaipėdos miesto gyventojų darbo užmokesčio lygmuo yra vienas iš geriausių visoje Lietuvoje, ekonominiai miesto rodikliai - taip pat vieni iš geriausių. Taigi bet kokie radikalūs siekiai priešinti uostą ir miestą yra tas pats, kas kovoti pačiam su savimi. Turi būti tik pragmatiški, konstruktyvūs ir pozityvūs tarpusavio santykiai. Niekaip kitaip neįsivaizduoju darnos tarp uoste dirbančių kompanijų, Uosto direkcijos ir miesto savivaldybės. Pagrindinis mūsų siekis - subalansuota plėtra, duodanti naudos ir Klaipėdos miesto gyventojams, ir visai valstybei", - teigia jis.
A. Vaitkus priminė, kad tiesiogiai skirti lėšų miestui Uosto direkcijai neleidžia Uosto įstatymas. Pagal jį lėšų galima skirti tik privažiuojamiesiems keliams. Direkcija teikia atitinkamus siūlymus Susisiekimo ministerijai, o sprendimą dėl skiriamų lėšų dydžio priima ministras. Taip per 10 metų jau skirta dešimtys milijonų litų ir nemažai gatvių mieste yra sutvarkytų Uosto direkcijos pinigais.
"Be jokios abejonės, lėšos miestui turi būti skiriamos ir toliau. Šiemet miesto savivaldybei bus skirti 5 milijonai litų. Šiuo metu sprendžiamas klausimas, kokioms gatvėms jie bus panaudoti", - sakė A. Vaitkus.
Jis mano, kad nuo pernai metų įsigaliojusi Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo norma - 50 proc. pelno dalies paimti į biudžetą nevertinant įmonės finansinės situacijos, jos užduočių valstybės mastu - nebuvo pragmatiškas žingsnis. Neseniai Vyriausybė priėmė sprendimą paimti iš Uosto direkcijos tik 1 proc. pelno.
"2011 metų pelno - apie 34 milijonai litų, kuri buvo sumokėta pernai, labai smarkiai pablogino Uosto direkcijos finansinę situaciją. Jeigu ir toliau būtų buvęs bloginamas Uosto direkcijos finansinis pajėgumas, būtų reikėję keleriems metams į priekį sustabdyti net ir tuos projektus, kurie pradėti įgyvendinti uoste, jau nekalbant apie kokio nors naujo objekto statybą", - teigė pokalbininkas.
Jis pabrėžė, kad 10 metų statistika rodo, jog uoste investuotos lėšos duoda grąžą per dvejus su puse metų. Esą žmonės neteisingai mano, kad investicijos uoste naudos duoda tik Uosto direkcijai ir uosto naudotojams. Atlikta studija parodė, kad grąža valstybei čia yra tris kartus didesnė, tad kai iš Uosto direkcijos buvo paimta 34 milijonai, valstybė iš tikrųjų negavo daugiau nei šimto milijonų.
"Esu dėkingas premjerui Algirdui Butkevičiui, kuris priėmė ryžtingą sprendimą, nepaisydamas kitų argumentų, susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui, pateikusiam Finansų ministerijai kontrargumentus ir atkreipusiam dėmesį į tai, kad uostas įgyvendina ne tik strateginius, bet ir nemažai socialinių projektų, pavyzdžiui, ir Šventosios uosto atstatymo, ir mažųjų laivų prieplaukos statybos pietinėje uosto dalyje projektus", - sakė Uosto direkcijos vadovas.
Anot jo, direkcija buvo prisiėmusi įsipareigojimą pastatyti miestui mažųjų laivų prieplauką, tad įgyvendinti šį projektą dabar yra jos garbės reikalas.
"Šiam projektui įgyvendinti reikia 38 milijonų. Jau buvo pavykę rasti apie 10 milijonų litų Europos Sąjungos pinigų. Esame parašę ministerijai porą raštų teiraudamiesi, ar nebūtų galima rasti dar 17 milijonų. Likusią dalį pinigų direkcija jau rastų pati. Mes esame pasiruošę šį projektą įgyvendinti. Žadame pradėti darbus arba šią vasarą, arba kitais metais tuo pačiu laikotarpiu", - žadėjo A. Vaitkus.
"Situacijos nereikia dramatizuoti"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Būtų naivu manyti, kad pradėjus dirbti naujam Seimui, naujai Vyriausybei, naujai uosto vadovybei uosto ir miesto santykiuose niekas nepasikeitė. Tačiau nemanau, kad mūsų santykiai šiuo metu yra tokie, jog reikėtų galvoti apie gynybą arba karo paskelbimą. Miestas ir uostas - vienoje erdvėje esantys du subjektai, turintys ieškoti sąlyčio taškų, sutarimo galimybių, bendrų sprendimų. Dabartinius pasikeitimus būtina priimti kaip realybę ir nereikia dramatizuoti situacijos.
Įtampa tarp miesto ir uosto niekam naudos neduoda, reikia išlaikyti konstruktyvią dvasią, naudingą abiem pusėms. Visame šiame procese ne paskutinis vaidmuo tenka ir Susisiekimo ministerijai, kuriai uostas yra tiesiogiai pavaldus. Matyt, reikėtų kalbėti apie trijulės - miesto, uosto ir ministerijos - santykius. Nemanau, kad jie yra aklavietėje, nors to galbūt kai kam ir norėtųsi.
Nereikėtų uosto ir miesto santykių vertinti vienų ar kitų politikų pareiškimų kontekste. Tikiu, kad uostas nesistengia pergudrauti miesto, o pastarasis išpešti jam nepriklausančios naudos iš uosto. Jų bendradarbiavimas turi tęstis. Dirbti drauge ranka rankon - neišvengiamybė, priešingu atveju pakenksime ir sau, ir valstybei.
Nuėjusi Vyriausybė iš dalies įvykdė savo įsipareigojimus - įstatymo pataisa dėl dalies uosto rinkliavų pervedimo į miesto biudžetą pasiekė Seimą ir buvo pradėta svarstyti, o paskui nugulė stalčiuose. Dabar man sunku pasakyti, kokia šio klausimo perspektyva pasikeitus politinei situacijai. Miestas labai rimtai vertina susitarimus su buvusia Vyriausybe, pasiektus nelengvose derybose, kuriuos palaikė ir prezidentė. Manau, jie negali būti transformuoti.
Jeigu bus laikomasi ankstesnių susitarimų, manau, nesusikalbėjimo tarp uosto ir miesto tikrai bus gerokai mažiau. Nemanau, kad buvusių susitarimų peržiūrėjimas yra brandžios politikos, brandžių santykių tarp miesto ir uosto požymis. Nereikia ieškoti progų aštrinti konfliktą. Krikščionys sako, jeigu tau trenkė į vieną žandą, atkišk antrą. Norėčiau, kad matant atkištą žandą nekiltų pagundos trenkti antrą kartą.
Rašyti komentarą