Tyliosios zonos reikalingos gyventojams ar Europos sąjungai?

Vakar šį projektą pristatant Strateginės plėtros komitete politikai pasigedo bendruomenių nuomonės, ar tokios zonos iš viso yra reikalingos.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus atstovės neslėpė, kad šias zonas privaloma patvirtinti vien todėl, kad toks yra Europos sąjungos reikalavimas.

"Europos Sąjunga ir Vyriausybės atstovė Klaipėdoje reikalauja tokias zonas patvirtinti. Negaliu atsakyti, kiek prireiks lėšų, kad jos tinkamai funkcionuotų. Reikės pastatyti reikiamus ženklus, vykdyti stebėseną, matavimus. Taigi lėšų prireiks", - kalbėjo Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Miesto tarybai bus siūloma patvirtinti keturias tyliasias viešasias zonas: Skulptūrų parko, Kauno gyvenamojo rajono pėsčiųjų tako, tarp Žardininkų ir Vingio gyvenamųjų rajonų esančių pėsčiųjų takų, Klaipėdos miško dalies nuo Vasaros estrados iki Labrenciškių gyvenamojo rajono.

Ankstesniais metais, kai buvo tvirtinami strateginiai triukšmo žemėlapiai tokių zonų buvo numatyta kur kas daugiau - iš pradžių 18, paskui liko 12.

Pasak J. Asadauskienės, kitos siūlytos tyliosios viešosios zonos atmestos dėl objektyvių priežasčių - pavyzdžiui, Botanikos sode dažnai organizuojami triukšmingi renginiai, Girulių miške vyksta aktyvi ir triukšminga rekreacinė veikla, Draugystės parke projektuojama Pranciškonų ordino bažnyčios ir vienuolyno statyba, Laukininkų gyvenamojo rajono pėsčiųjų take numatoma triukšminga riedlentininkų aikštelės statyba, Žardės piliakalnis toli nuo gyvenamųjų rajonų ir kt.

Pagal planuojamą patvirtinti reglamentą Miesto tyliosios viešosios zonos turi būti arti gyvenamosios vietos, netrikdomos transporto ir kitų triukšmo šaltinių, skirtos trumpalaikiam poilsiui. Šiose zonose ir dieną, ir vakare turi būti išlaikomas akustinis komfortas - ribinis vidutinis metinis aplinkos triukšmo rodiklis per parą neturi viršyti 50 dBA.

Netgi nurodyta, kiek per dieną tokiose zonose gali būti užfiksuota triukšmo šaltinių sukeltų įvykių - 9, o bendra jų trukmė neturi užsitęsti ilgiau ne pusvalandį.

"Tačiau tokiose zonose gali būti organizuojami viešieji renginiai, žinoma,gavus leidimą", - priminė Sveikatos skyriaus vedėja.

Pasak valdininkės, patvirtinus tokias zonas, pagrindinis tikslas - jas išlaikyti 15 metų.

Vilnius jau turi pasitvirtinęs 7 tyliasias viešasias zonas, tačiau uostamiesčio valdininkės politikams negalėjo atsakyti, ar vilniečių gyvenimas dėl to nors kiek pagerėjo.

Mieste gali būti nustatytos ir kitokios tylos zonos. Buvo siūlymų penkiuose Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose (Girulių, Smiltynės, Luizės, Pakrantės, Šarlotės) įteisinti tyliasias aglomeracijos zonas, skirtas ramaus pobūdžio gyvensenai. Tačiau tokios zonos nustatomos tik pačių gyventojų pageidavimų. Kadangi, pasak valdininkų, tokių pageidavimų Klaipėdoje neatsirado, tad ir aglomeracinių zonų kol kas nesiūloma steigti.

"Tokiose zonose naktį turi būti išlaikyta visiška rimtis. Jei gyventojai sutaria, net taksi automobiliai naktį negali atvažiuoti. Būna, kad gyventojų sutarimu tokiose zonose uždraudžiama auginti šunis, kad jų lojimas netrikdyų rimties. Mano žiniomis, šitaip yra Romų gyvenvietėje", - pasakojo valdininkė.

Manoma, kad viešosios tylos zonos realiai Klaipėdoje galėtų pradėti funkcionuoti tik kitais metais.