Tvarko žydų kapus - gydo tautų žaizdas

Nustebino kapinių autentiškumas

„Atkurdami istorinius objektus, jauni žmonės ir patys dalyvauja bei kuria istoriją, - taip giliau – vidumi - suvokiama, kokių klaidų nebereikia kartoti. Žydų tautos genocidas yra ne tik vokiečių tautos gėda, - šiame procese taip pat dalyvavo ir lietuvių, ukrainiečių, baltarusių nacionalistai. Ir šiandieną mums bendrai tenka gydyti praeities žaizdas“, - įsitikinęs M.Danys.

Vokiečių savanoriams talkino Biržų krašto labdaros organizacijos „Nojaus arka“ jaunimas. Būtent šios organizacijos iniciatyva vokiečiai Lietuvoje prieš trejus metus ir ėmėsi tokios kilnios savanorystės, - tvarkyti žydų kapinių į Kretingos rajoną jie atvyko pirmąkart.

„Tai, kad mums reikia tvarkyti žydų kapines būtent Darbėnuose, mums nurodė Lietuvos žydų bendruomenės, su kuria nuolatos palaikome ryšį, pirmininkė Faina Kuklianski. Esame nustebinti, kad Darbėnų žydų kapinės, seniūnijos bei gimnazijos rūpesčiu, yra itin gerai prižiūrėtos, išlikusi tvora su vartais – tokių vartų Lietuvoje jau mažai belikę. Tik aplinkui augančių senų medžių šaknys kilnoja ir verčia tvorą, šakos ją gožia. Todėl genėsime šakas, šveisime samanų apnašas nuo paminklų, kad matytųsi jų užrašai. Savo darbu norime ir mes prisidėti prie žydų tautos paveldo išsaugojimo ir taip skiepyti tolerancijos tarp tautų sampratą“, - teigė „Nojaus arkos“ marketingo ir projektų vadovė Gražvilė Noreikienė, koordinuojanti savanorių veiklą Darbėnuose.

Dviejų tolerancijos projektą vykdančių organizacijų atstovai: Gražvilė Noreikienė iš „Nojaus arkos“ ir Miroslavas Danys, Vokietijos krikščionių - žydų bendruomenės vadovas santykiams su Rytų Europos šalimis.

Tolerancijos siekia 4 organizacijos

G.Noreikienė pasakojo, jog jų ryšiai su Vokietijos Lipės žemės krikščionių – žydų organizacija užsimezgė prieš trejus metus, kai Biržų „Aušros“ vidurinėje mokykloje, kur ji dirba, buvo įkurtas Tolerancijos ugdymo centras – tokių Lietuvoje jau yra apie 70. Biržų mieste, ji teigė, nuo seno ir ligi šiol tebegyvena daug religinių konfesijų žmonių. „Nojaus arkos“ savanoriai, prižiūrintys senąsias žydų – karaimų, kuriuos dar XVII a. Biržus pasikvietė didikai Radvilos, kapines. O jų bendrystė su Lipės žemės krikščionių – žydų bendruomene užsimezgė, kaip šie atvyko pas savo draugus Biržų evangelikus liuteronus. „Ši vokiečių organizacija jau anksčiau plėtojo panašią veiklą – tvarkė žydų kapus kitose šalyse. Prieš trejus metus jie pirmąkart atvyko į Biržus, o šįkart – į Darbėnus“, - kalbėjo G.Noreikienė.

Ji tvirtino, jog jų tolerancijos tarp tautų plėtojimo veikloje dalyvauja 4 organizacijos: be Lipės žemės krikščionių – žydų ir „Nojaus arkos“, dar 2 Lietuvos mokslo įstaigos - Vilniaus universiteto Jidiš centras ir Klaipėdos universitetas.

Būtent uostamiesčio universiteto istorikas Arūnas Baublys yra Vokietijos Garbės konsulas: jis fiksuoja žydų tautos palikimą, sudaro kartografinius žemėlapius ir tarpininkauja šioms organizacijoms.

Susipažino su žydų papročiais

Savanoriai per talką labai džiaugėsi Darbėnų seniūnijos pagalba: seniūno Edvardo Stalmoko rūpesčiu prie žydų kapinių buvo pastatyta palapinė, atvežtas biotualetas, talkininkai aprūpinti darbo įrankiais.

Vokiečių delegacija buvo apgyvendinta Šventojoje. Šį savaitgalį jiems bus surengtos išvykos į Klaipėdą, Juodkrantę, Nidą, organizuoti susitikimai su Klaipėdos evangelikų liuteronų bei žydų bendruomenėmis.

Be savanorystės Darbėnų žydų kapinėse, Vokietijos ir Biržų jaunimui buvo surengti edukaciniai užsiėmimai, supažindinantys su žydų tautos kultūra, istorija, papročiais. Juos vedė VU Jidiš instituto lektorės Rūta Puišytė, Indrė Joffytė bei KU docentė Sada Šliužinskė.

Savanoriai sužinojo apie Darbėnų štetlą – taip prieškariu buvo vadinamas nedidelis gausiai žydų apgyvendintas miestelis. Jiems buvo papasakota apie laidojimo papročius, jaunimas susipažino su žydų virtuve ir patys gaminosi faršmaką – ant duonos tepamą mišrainę iš silkės, obuolių, svogūnų, burokėlių su aliejuje skrudintos duonos gabalėliais.

*

Darbėnų žydų bendruomenės kapinės yra į pietus nuo Darbėnų miestelio, prie kelio į Vaineikius, Balto kalno miško pakraštyje. Apjuostos aukšta aklina betonine tvora su priekyje įrengtais metaliniais ažūriniais vartais, atnaujintais 1993 m. Kapinėse gausu akmeninių, betoninių paminklų su užrašais hebrajų rašmenimis.

Šiose kapinėse Darbėnų miestelio žydų tautybės žmonės buvo laidojami nuo XVIII a. pabaigos. Paskutiniai žmonės palaidoti 1941 m. birželio–rugsėjo mėn. - čia palaidoti mirusieji Darbėnų žydų gete. 2005 m. Darbėnų senosios žydų kapinės paskelbtos Valstybės saugoma kultūros vertybe.

Žydai Darbėnuose apsigyveno XVIII a., vertėsi prekyba, telkėsi apie turgaus aikštę, greta kurios buvo pasistatę mūrinę sinagogą. Vokiečiams užėmus Darbėnus, 1941 m. birželio–rugsėjo mėn. žydų bendruomenė, kurią sudarė daugiau kaip 500 žmonių, buvo sunaikinta. Masinių žudynių vietose stovi paminklai, menantys tragišką Darbėnuose gyvenusių žydų likimą.