Tuštėjantys butai - kaimynų galvos skausmas

Pastebima, kad didesnių problemų dažnai sukelia ne butų šeimininkai, o jų nuomininkai. Šie esą jaučiasi nebaudžiami ir leidžia sau daryti ką tik nori.

Ignoruoja prašymus

Taikos pr. 57 esančiame daugiabutyje gyvenanti klaipėdietė "Vakarų ekspresui" skundėsi, jog virš jų buto esančiame apleistame balkone įsikūrė tikra balandžių kolonija.

"Savininkai šiame bute jau seniai negyvena. Ateina tik sąskaitų pasiimti. Jų neįstiklintame balkone ėmė veistis balandžiai. Jie nuolat dergia ant mūsų balkono langų, palangių, aplinkinių kaimynų langų. Į mūsų balkoną nuolat krenta plunksnos, seni balandžių lizdai, kartais - net kirminai, kurie greičiausiai atsiranda dėl neišperėtų kiaušinių ar kritusių balandžių. Visa tai trunka nuo 2008-ųjų. Ne kartą kaimynų prašėme ką nors daryti, tačiau jie atšauna, jog balandžiai - ne jų reikalas", - guodėsi gyventoja.

Pasak moters, jų šeima ne kartą siūlė kaimynams už savo pinigus nupirkti tinklą ir pasamdyti žmogų, kuris juo uždengtų balkoną bei šiferiu užtaisytų didesnes skyles, tačiau balandžių veisykla tapusio balkono savininkai į kalbas nesileido.

"Kiek galima šitaip gyventi? Jau kelis kartus pati nebepajėgdama samdžiau žmones, kurie valė mūsų balkono langus, palanges, tačiau viskas bergždžiai. Kaimynai dabar nė telefonu neatsiliepia. Kodėl taip piktavališkai elgiasi, sunku pasakyti. Juk niekada nebuvome įsivėlę į jokį konfliktą, visada geranoriškai sutardavome, juolab nieko iš jų nereikalaujame, tik įsileisti į balkoną", - nusivylimo neslėpė klaipėdietė.

Name įsikūrusios bendrijos "Šviesa" pirmininkas Akepsimas Antipovas taip pat skėsčiojo rankomis: "Neturiu teisės prievarta įeiti į žmonių butus, taip pat ir balkonus. Bandžiau ir aš ne kartą gražiuoju tuos gyventojus prisikviesti, tačiau nepavyko. Balandžiai nėra vienintelė problema. Dar aukščiau įsikūręs balkonas buvo šiek tiek apgriuvęs, todėl į balandžių okupuotą balkoną nusviro dalis plokštės. Ją reikia sutvarkyti, kad nekeltų pavojaus, tačiau kaip tai padaryti, jei į balkoną neįeiname?"

Bendrijos pirmininkas tikino, jog pagalbos kreipėsi ir į miesto savivaldybę, ir į policiją, tačiau jos nesulaukė. Savivaldybės atstovai tikina, jog balandžiai ir į balkoną neįsileidžiantys gyventojai - namo pirmininko reikalas, todėl jis ir turintis su tuo susitvarkyti. Siūlyta išsikviesti pakeliamąjį bokštelį, tačiau A. Antipovas baiminasi, kad vėliau nebūtų apkaltintas neteisėtu įsiveržimu į butą.

Ką žmonės pasakys?

Tuo metu "balandinės" šeimininkai teigia nieko negalintys padaryti ir kaimynų, pasiryžusių nuo balandžių gintis tinklais, įsileisti nė neketina.

"Ką aš galiu padaryti. Ta kaimynė visada viskuo nepatenkinta. Buvau įsileidusi į butą nuomininkus, tai sulaukdavau skambučių vidury nakties su skundais, jog gyventojai garsiai leidžia muziką, triukšmauja, rūko ar išgėrinėja, nors tai nebuvo tiesa. Nuo to laiko nuomininkų nebeįsileidžiu. Ta moteris labai norėjo nusipirkti mūsų butą, todėl dabar ir skundžiasi viskuo ir visada. Net jei balandžių problemos ir nebūtų, ji vis tiek rastų dėl ko skųstis", - konflikto priežastis aiškino buto, kuriam priklauso balandžių okupuotas balkonas, savininkė Galina.

Moters teigimu, visoje Klaipėdoje pilna daugiabučių, kuriuose gausu neįstiklintų balkonų, o balandžių problema taip pat egzistuoja ne tik šiame name.

"Tai ką, gal man katinus balkone apgyvendinti? Kaip aš galiu tuos balandžius išvaikyti? Jie man siūlo uždėti kažkokį tinklą. Tai kaip tada atrodys balkonas? Negi man reikia, kad mane žmonės pirštais užbadytų?" - piktinosi ponia Galina.

Atvejų vis daugėja

Didžiausios Klaipėdoje DNSB "Bandužiai" pirmininkė Ligita Girskienė tikino, jog situacijų, kai reikia patekti į žmonių butus, o šeimininkų prisikviesti neįmanoma, pasitaiko labai dažnai.

"Visko būna, ir tie patys balandžiai įsikuria, ir vamzdynų avarijos bei kitokios nelaimės nutinka. Kai bute niekas negyvena, šeimininkus surasti itin sunku. Daug butų yra apleisti, nes šeimininkai išvyksta į užsienį. Pasitaiko net tokių atvejų, jog aukšte, kuriame yra keturi butai, visi yra tušti. Bandome jų ieškoti visaip. Neseniai buvo įvykusi rimta vamzdynų avarija, o buto šeimininkų niekaip nepavyko rasti. Jau buvome pasiryžę kviesti policiją ir antstolius, kad laužtų buto duris, tačiau paskutinę akimirką šeimininkus vis dėlto pavyko rasti", - pasakojo L. Girskienė.

Ne ką menkesnių problemų kyla ne tik dėl ištuštėjusių butų. Labai dažnai buto šeimininkai tiesiog nenori įsileisti pirmininko ar atsakingų instancijų pareigūnų. Pasak DNSB "Bandužiai" pirmininkės, gyventojai po devyniais užraktais dažniausiai slepia savavališkas statybas - neteisėtai pertvarkytus butus, išgriautas ir perstatytas sienas ir t.t. Tokiais atvejais į butus negali patekti net Statybų inspekcijos atstovai, turintys teismo leidimą.

"Savavališkų statybų atveju visada bandome susitarti gražiuoju, apsieiti be įvairių tarnybų, tačiau tai pavyksta retai", - sakė L. Girskienė.

KATEGORIŠKI. Nors balkone įsikūrę balandžiai nuolat dergia žemiau esančio būsto savininkų langus, "balandine" virtusio balkono savininkai nei kaimynų, norinčių išspręsti problemą, nei namo pirmininko įsileisti nenori.

Moters teigimu, sudėtinga patekti ne tik į gyventojų butus, bet ir į balkonus. Esant skubiems atvejams ir nerandant šeimininkų ar nepavykstant su jais susisiekti, yra kviečiamos įvairios tarnybos. Pavyzdžiui, kartą po audros pavojingai pakibus balkono langams buvo kviečiami gaisrininkai, kurie specialia įranga galėjo pasiekti apleistą balkoną.

"Kuo toliau, tuo daugiau daugiabučiuose namuose yra tuščių, apleistų butų. Žmonės emigruoja į užsienį, o butus palieka likimo valiai. Kartais jie yra išnuomojami, tačiau net ir tokiais atvejais surasti šeimininkus yra sunku. O juk įstatymai gina žmogaus nuosavybę ir neleidžia be jo leidimo įžengti pro duris. Tai sukelia daug nepatogumų", - teigė L. Girskienė.

Kreipiasi į teismą

Daugiabučių namų administravimo bendrovės "Mano būstas" Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys teigė, jog panašių problemų, kylančių dėl negyvenamų butų, stengiamasi išvengti, tačiau jų vis dėlto pasitaiko.

"Turime savo duomenų bazę, ją stengiamės nuolat atnaujinti, rengiame apklausas, dirba skambučių centras. Stengiamės aktyviai dirbti, tačiau tokių atvejų, kai reikia patekti į butą, o šeimininkų duomenų neturime, pasitaiko. Tuomet apklausiame kaimynus. Jei ir jie nepadeda, bendradarbiaujame su policija", - pasakojo M. Genys.

Direktoriaus teigimu, yra buvę visokių atvejų - kartą gyventojas buto raktus siuntė iš Baltarusijos, mat pats parvykti negalėjo, yra tekę laukti ir grįžtančio iš Anglijos emigranto.

Pasak M. Genio, trūkę vamzdžiai nėra didžiausia problema, juos galima laikinai užaklinti, kol pavyks rasti sprendimą. Daugiau problemų kyla šildymo sezono pradžioje, kai tenka nuorinti radiatorius. Nepavykus rasti šeimininkų, kenčia visas namas, mat šiluma nepasiskirsto taip, kaip turėtų.

"Kai nutinka tokie ekstriniai atvejai, su rastais šeimininkais dažniausiai pavyksta susitarti. Juk jie supranta, kad grėsmė kyla visam namui, o juk susipykti su visais kaimynais niekas nenori. Kitas reikalas - atvejai, kai žmonės savo namuose yra padarę kokių nors pažeidimų. Pavyzdžiui, be projektų įsirengę didesnius radiatorius ar kitaip pakeitę šildymo sistemą. Jie tada suvokia, kad atidarius duris pažeidimai bus užfiksuoti, todėl piktybiškai to nedaro. Tokie atvejai sudėtingi. Reikia kreiptis į teismą, gauti leidimą patekti į butą. Kitaip to padaryti negalime", - pasakojo M. Genys.

Jo teigimu, dar didesnių problemų dažnai sukelia ne butų šeimininkai, o jų nuomininkai. Šie jaučiasi nebaudžiami ir leidžia sau daryti ką tik nori. Tokiais atvejais į pagalbą tenka pasikviesti dar daugiau tarnybų.