Kol sandorio teisėtumą narplioja teismas, stringa tiek verslininkų, tiek bendrovės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) planai.
Įtarimų lavina
Lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teisme turėjo būti nagrinėjama civilinė byla dėl viešojo intereso gynimo, bet posėdis buvo atidėtas. Prokurorai siekia, kad tarp savivaldybės, kuri valdo 49 proc. "Baltic Car Service Klaipėda" (BCSK) akcijų, ir minėtos bendrovės sudaryti sandoriai bei susiję administraciniai aktai būtų pripažinti negaliojančiais bei taikoma restitucija. Kitaip tariant - nutraukiama sklypo nuomos sutartis.
Istorijų užuomazgos veda į 1993-iuosius, kai ir buvo įkurta ši bendrovė, kuri turėjo prekiauti naujais ir naudotais automobiliais, o Minijos g. esančiame sklype turėjo būti įrengta mašinų stovėjimo aikštelė.
Teigiama, kad po 2005 m. atlikto įmonės audito savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad bendrovė esą prarado savivaldybės turtą - perduotą žemę - ir vietoje aikštelės atsirado degalinė bei administracinės paskirties pastatas.
Savo tyrimą atliko ir Valstybės kontrolė, kuri nustatė, kad BCSK sklypo dalis patenka į uosto rezervinę teritoriją, tad pažeidžiamas viešasis interesas dėl KKKT statybų, žemė išnuomota be Uosto direkcijos žinios. Taip pat aiškinta, kad pažeisti įstatymai, nes sklypas išnuomotas ne aukciono būdu.
Tad po Valstybės kontrolės išvadų medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai, o ši pavedė tyrimą atlikti Klaipėdos prokurorams.
Nuomos istorija
Uostamiesčio savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė, peržiūrėjusi nuomos sutartį su BCSK, jokio kriminalo neįžvelgė. Anot jos, 2,562 ha sklypo nuomos sutartis 99 metams buvo pasirašyta 1994 m. Žemės paskirtis - komercinė-ūkinė, ji yra valstybinė.
"Iš pradžių BCSK buvo bendra Vokietijos-Lietuvos įmonė, kurios 49 procentų akcijų turi mūsų savivaldybė. Paskui buvo pakeistas statusas ir vokiečių kapitalo nebeliko. Įmonė yra sudariusi dvi subnuomos sutartis - 0,75 hektaro sklypo plote yra administracinis pastatas, o 0,45 hektaro ploto dalyje - degalinė. 2006 metais buvo patvirtintas kvartalo detalusis planas, pakeistos ribos. Dalis to sklypo pateko į uosto rezervinę teritoriją, tad ji buvo išimta ir perduota uostui", - pasakojo valdininkė.
Jos teigimu, tai, kad sklype nėra automobilių stovėjimo aikštelės, dar nereiškia, kad kažkas pažeista, nes pastačius degalinę ir pastatą sklypo panaudojimo paskirtis išliko tokia pati.
"Mano manymu, norminiai dalykai nepažeisti. Uosto reikmėms žemė perleista, mokami mokesčiai. Dar buvo aiškinama, kad sklypas neteisėtai suskaldytas dalimis, parduotas ir pernuomotas. Taip nėra, niekas sklypo neparceliavo, jis vienas, pasirašytos subnuomos sutartys, žemė - valstybinė", - sakė R. Gružienė.
"Mūsų nuomone, bylos teismas iš principo negalėtų nagrinėti, turėtų atmesti ieškinį. 10 metų niekas nieko nedarė, praleistas senaties terminas, o dabar atsibudo. Manome, kad BCSK sandoriai nėra negaliojantys. Valstybės kontrolė auditą atliko 2004 metais, o prokurorai atsibudo tik 2008-aisiais. Kaltų nėra, niekas nenukentėjo", - sakė savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražina Eimantaitė.
Verslininkai šiame sklype norėjo investuoti, buvo suradę partnerius iš Norvegijos, kurie ketino statyti biurų pastatą, bet dėl teismų klientus prarado. |
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas taip pat patvirtino, kad pretenzijų BCSK neturi.
"Šiemet ta teritorija, kuri anksčiau pateko į BCSK sklypą, buvo įregistruota kaip mūsų teritorija. Ji reikalinga terminalo plėtrai. Tad problemos nebėra", - dėstė E. Gentvilas.
Pasekmės - stagnacija
Tai, kad žemės numos byla atsidūrė teisme, tiek KKKT vadovybę, tiek BCSK atvedė į aklavietę. BCSK direktorius Remigijus Butkus "Vakarų ekspresui" tikino, jog Lietuvoje neįmanoma vystyti verslo, nes "krečiamos nesąmonės".
"Kažkoks cirkas vyksta, totalus absurdas. Atrado, kad prieš 17 metų žemė be aukciono išnuomota. Bet juk tai buvo visai kitoks sandoris. Tada vokiečiai kuriant bendrą įmonę įnešė piniginę dalį, o savivaldybė - turto dalį (nebaigtą statyti automobilių aikštelę). Dabar bando prie kažko kabinėtis", - emocijų neslėpdamas pasakojo verslininkas.
Dar įdomiau yra tai, kad įmonei teismo prokurorų prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
"Mums draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nuomojama žeme, pasirašyti dokumentus. Kadangi mūsų sklypas yra būsimo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo gretimybė, jį statysianti bendrovė prašo suderinti elektros kabelio tiesimo projektą. Jei aš suderinsiu, užtampys po teismus negyvai, nes pažeisiu sankcijų taikymą ir tariamą viešą interesą. Tačiau jei vykdydamas teismo nurodymus nepasirašysiu, taip stabdysiu terminalo statybų projektą. Juk būtent taip pažeisčiau viešąjį interesą", - kuriozišką situaciją apibūdino R. Butkus.
Dėl to, kad byla yra teisme, verslininkai jau patyrė nuostolių.
"Yra nepanaudota 1,5 hektaro ploto žemės, ten norėjome investuoti. Buvome suradę ir verslininkus iš Norvegijos, kurie ketino statyti biurų pastatą, bet dėl tų teismų klientus praradome, niekas nenori susidėti. Totaliai stabdomos investicijos. Mes nei ką pavogėme, nei užgrobėme, viskas patikrinta, suderinta. Būtų geri laikai, tai dar taip nepykčiau, bet dabar - krizė, kiekvienas litas brangus, kiekviena investicija yra aukso vertės. Aš suprantu, kad šitoje valstybėje jau nieko nesuprantu", - atsiduso pokalbininkas.
Jam buvo ypač pikta, kad tarsi siekiama sklypą vėl paversti plynu lauku, nurodyti nugriauti esamus statinius, o vėliau valstybė, užuot skatinusi investicijas, gali turėti mokėti milžiniškas kompensacijas.
"Keleivių krovinių terminalas negali tiesti kabelio, mes - normaliai dirbti. Kitas teismo posėdis vyks tik sausio viduryje, bet koks advokatas gali rasti kabliukų ir bylą nukelti nagrinėti keletui mėnesių. Ir taip - be galo, be krašto. Žodžiu, kaip bepasielgtum, vis tiek būsi negeras. Matyt, kažkas kam nors daro įtaką, verda košę, o gal mus nori išstumti iš to sklypo", - svarstė verslininkas.
"Trukdo terminalo statyboms"
Benediktas PETRAUSKAS, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius
Pirmiausiai, viešas interesas jau apgintas, nes Uosto direkcija gavo tą teritoriją, kuri pateko į "Baltic Car Service Klaipėda" nuomojamą sklypą. Dabar jau skundžiama, kad ji apskritai neteisėtai sklypą išsinuomojo. Juk visi dokumentai suderinti, padėta krūvos parašų. Negi dabar tuos pastatus sklype nurodys griauti? Mūsų teisinė sistema žlugdo investicijas mieste. Jei teismai vadovautųsi sveiku protu, pakviestų liudytojus, kurie viską paaiškintų. Mums tai taip pat kerta, nes esame terminalo statybų projektavimo stadijoje, o teismas automatiškai trukdo toliau tęsti darbus. Pagal projektą turime pasistatyti elektros pastotę, atvesti kabelį iki jos, būtent šalia "Baltic Car Service Klaipėda" sklypo, o jie dėl teisinių suvaržymų negali suderinti projekto. Tai negi mums dabar reikės keisti projektą ir kabelį vesti aplinkui? Absurdas kažkoks.
Rašyti komentarą