Sugedęs matuoklis mieste rodė milžinišką užterštumą

Trečiadienį pastabūs klaipėdiečiai sunerimo, mat internetiniame puslapyje pateikiami vieno iš kietųjų dalelių matuoklių mieste duomenys rodė nežmoniškus skaičius, kurie reiškė milžinišką užterštumą.

Trečiadienį nuo pat ankstyvo ryto kietųjų dalelių matuoklis, įrengtas Šilutės plente ties 36 namu, rodė iki 11 tūkst. mikrogramų kubiniam metrui užterštumą. Tai privertė gyventojus gerokai sunerimti, mat įprasta leistina kietųjų dalelių norma yra 50 mikrogramų kubiniam metrui. Miestiečiai įtarė, kad toje vietoje galėjo būti išmestas didelis kiekis kažkokių teršalų, tačiau vylėsi, jog tai tik matuoklio gedimas.

Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento specialistai suskubo gyventojus nuraminti. Kietųjų dalelių kiekis mieste vakar nebuvo viršytas, kitų teršalų pagausėjimo taip pat neužfiksuota. Realybės neatitinkančius skaičius tikrai iššaukė matuoklio Šilutės plente gedimas. Šis kietųjų dalelių matuoklis neveikė dar ir ketvirtadienį.

Pasak Jūrinių tyrimų departamento Analitinės kontrolės skyriaus vedėjos Aidos Garšvienės, pastarosiomis dienomis kietųjų dalelių kiekis Klaipėdoje normos neviršijo. Paskutinis ženklus pakilimas užfiksuotas kovo 15 d., kuomet vyravo sausi orai. Tada oro užterštumo padidėjimas buvo fiksuojamas visoje Lietuvoje.

Anot specialistės, kietųjų dalelių ore norma per metus gali būti viršyta 35 kartus. Šiemet miesto centre, Bangų g. 7, įtaisytas matuoklis jau užfiksavo 10 viršijimų, Šilutės plente - 11. Tačiau tai, A. Garšvienės teigimu, nėra daug. Pernai tokiu pačiu metu viršijimų fiksuota daugiau.

Pasak Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Dainoros Bielskytės, oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis yra didžiausia Lietuvos miestų oro kokybės problema. Kietosios dalelės - tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai - rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.

Oro taršos kietosiomis dalelėmis šaltiniai yra dirvos erozija, namų ūkiai, besinaudojantys kietuoju ar iškastiniu kuru, katilinės, įvairūs pramoniniai procesai, kurių metu į atmosferą yra išmetamos dulkės bei suodžiai. Didelis taršos šaltinis kietosiomis dalelėmis yra ir motorinis transportas. Taip pat teršiama aplinka įsivyravus sausiems orams, o ypač daug kietųjų dalelių į orą patenka nuo tinkamai nenuvalytų gatvių bei iš nemažus plotus užimančių statybviečių. Ilgesniam laikui įsivyravus sausiems orams, silpnam vėjui net ir esant įprastiems išmetimų dydžiams oro užterštumas didėja.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Nuolat būnant aplinkoje, kurioje yra nemažos kietųjų dalelių koncentracijos gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos, tokios kaip astma, bronchitas, ilgainiui - plaučių vėžys, širdies veiklos sutrikimai.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras rekomenduoja, kai oro tarša kietosiomis dalelėmis viršija paros leidžiamas koncentracijas, nėščiosioms, vaikams bei asmenims, kurie serga kvėpavimo sistemos ligomis, pagal galimybes vengti ar riboti buvimo lauke laiką. Minėtomis dienomis vairuotojai taip pat pagal galimybę turėtų mažiau naudotis transporto priemonėmis.