Sodininkai be valdžios pagalbos nebeišsiverčia

LSBA pirmininkas Eidigintas Germanavičius akcentavo, kad be savivaldybės pagalbos sodininkai nebepajėgia išspręsti gyvybiškai svarbių reikalų. Anot jo, kai kurios šalies savivaldybės, siekdamos palengvinti bendrijų naštą, net atleidžia sodininkus nuo žemės nuomos ar kitų mokesčių. Tačiau iš esmės valdžiai sodininkai esą mažai terūpi.

"Niekas Lietuvoje nežino, nei kiek tų sodų yra, nei kiek juose gyvena žmonių, nei kiek apleistų ar dirbamų sklypų", - sakė E. Germanavičius.

Nuo realybės gerokai atitrūkusį Sodininkų įstatymą ruošiamasi koreguoti - pasak LSBA vadovo, liepos pradžioje įstatymo pataisos bus galutinai suformuotos ir turėtų būti pateiktos rudenį svarstyti Seimui. Viena iš svarbiausių šio įstatymo pataisų paliestų kelių tvarkymą.

"Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus, perima ir tvarko savivaldybės administracija, o už sodininkų bendrijos vidaus kelių kadastrinius matavimus sumoka sodininkų bendrija. Iš tiesų savivaldybės nėra linkusios perimti kelių, nes jų priežiūra reikalauja papildomų lėšų, o bendrijos nesutinka mokėti už matavimus, nes šie keliai nėra bendrijų nuosavybė", - teigė E. Germanavičius.

Numatoma teisės aktais apibrėžti ir geriamojo vandens bei nuotekų paslaugos teikimą sodininkams, kad būtų galima paskatinti tinklų įrengimą bendrijose. Tačiau, anot E. Germanavičiaus, svarbiausias dalykas yra pačių sodininkų aktyvumas.

"Daug dar yra abejingų sodininkų, net bendrijų pirmininkų, kuriems niekas nerūpi, nenori patys nė piršto pajudinti",- apgailestavo asociacijos pirmininkas.

Milijonas problemų

Susitikime dalyvavę Klaipėdos rajono sodininkų bendrijų vadovai teigė turį milijonus klausimų, kurių metų metais nepajėgia išspręsti.

"Pagrindinė problema - šiukšlės. Mes ne prašome, o reikalaujame, kad būtų tas klausimas sutvarkytas. Ar bus šiemet įvesta rinkliava?", - klausė "Tolupio" bendrijos, įsikūrusios Kiškėnų kaime, pirmininkas Nikolaj Gorčakov.

Pasak jo, bendrija išleidžia 6-7 tūkst. litų vien šiukšlių išvežimui. Apie 3 000 narių turinti Vaitelių sodų bedrija šiukšlių tvarkymui, anot jos pirmininkės Lauros Kaniauskienės, per metus išleidžianti apie 60 tūkst. litų. Vis aštrėjančią atliekų tvarkymo problemą kėlė ir kitų bendrijų vadovai.

"Esame tokie pat gyventojai kaip ir gyvenantieji miestuose bei kaimuose, bet esame nuskriausti - jokių paslaugų negauname. Kad jaustume nors mažą valdžios dėmesį - pavyzdžiui, atsiųstų transportą bent kartą palyginti žvyrkelius. Kiek kartų prašėme, kad autobusų stotelės aikštelėje būtų uždrausta prekiauti mėšlu - niekas nesikeičia.

---

Teršiama aplinka, šiukšlės aplink - niekam nerūpi. Dėl prekybos turgavietėse Dituvos soduose susidaro transporto spūstys, bet kenčiame ir mes, nes maršrutiniai autobusai suka per siaurą mūsų gatvelę, kuri nepritaikyta tokiam transporto eismui", - bėdas vardijo Dituvos sodų kaimynės, bendrijos "Guboja" pirmininkė Virginija Dapkūnienė.

Naujasis Dituvos sodų bendrijos valdybos pirmininkas Jonas Baltokas, kurio išrinkimo teisėtumo klausimus dar nagrinės teismai, atkreipė rajono vadovų dėmesį į transporto problemas bendrijos prieigose turgaus dienomis.

"Veikia vienas turgus, dar du planuojama atidaryti. Neišspręstos automobilių statymo, saugaus eismo problemos. Jau dabar sunku ten pravažiuoti, nes vieninteliame įvažiavimo į sodus kelyje vyksta prekyba. Gal būtų galima uždrausti prekiauti šiame kelyje, jo važiuojamoje dalyje, pastatyti kelio atitvarus, ženklus? Atidarius visas turgavietes, tas kelias bus galutinai užblokuotas", - teigė J. Baltokas.

"Pakrantės" bendrijos vadovas Egidijus Vaišvila atkreipė dėmesį į aplinkosaugines problemas: nevalomi melioracijos grioviai, apleisti sklypai pačioje bendrijoje ir už jos ribų, buitinėmis nuotekomis iš kaimyninio naujo gyvenamojo kvartalo teršiamas sodų tvenkinys.

Kitų bendrijų vadovai kėlė apšvietimo, kelių įrengimo, adresų suteikimo, turto registracijos problemas.

Priminė deklaraciją

Susitikime su sodininkų atstovais dalyvavę rajono vadovai žadėjo padėti spręsti jiems rūpimus reikalus.

"Dirbame dar neilgai, nespėjome įsigilinti į visas sritis, o skubėti nėra kur, nes galime pridaryti klaidų. Tačiau iniciatyva sprendžiant išvardintas problemas turi būti iš abiejų pusių", - akcentavo rajono savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Galvanauskas.

Klaipėdos rajono meras Sigitas Karbauskas kvietė sodininkus, gyvenančius bendrijose, čia deklaruoti ir gyvenamąją vietą.

"Deklaruota gyvenamoji vieta yra pagrindinis argumentas prašant išspręsti vieną ar kitą klausimą. Dabar gi sakote, kad bendrijoje yra tik penki žmonės, deklaravę joje savo gyvenamąją vietą. Iniciatyvos reikia ir iš pačių sodininkų pusės. Reikia didinti rajono biudžeto pajamas, tuomet galima bus daugiau nuveikti", - sakė meras.