Smiltynę garsins vardiniai medžiai

Mažai kas žino, kad šalia Smėlio karčemos kalno stūkso Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III ąžuolai, o kaip neseniai nustatyta, ir prezidento Antano Smetonos medis.

Tradicija žymiems žmonėms dedikuoti ar pasodinti medžius Klaipėdoje gyva nuo senų laikų.

„Jau anksčiau norėjome atkreipti dėmesį, kad prieš 100 metų pradėta graži tradicija Smiltynėje sodinti medžius žymiems žmonėms. Taip suformuotas patrauklus parkelis. Šią tradiciją siūlysime atnaujinti nerijos miškus prižiūrinčiai Kretingos miškų urėdijai, pirmąjį medį pasodinti kitąmet, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.

Idėjai pritaria ir patys miškininkai, jau galvojantys apie būtinybę specialiomis informacinėmis lentelėmis pažymėti žinomus vardinius medžius.

Beje, jau kreiptasi į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrių ir pasiūlyta papildyti į Kultūros vertybių registrą įtrauktą teritoriją Smėlio karčemos kopos aplinkoje naujais objektais (vardiniais ąžuolais), nustatant patikslintas teritorijos vertingąsias savybes.

Karališki medžiai

Tradicija žymiems žmonėms dedikuoti ar pasodinti medžius Klaipėdoje gyva nuo senų laikų. Tauralaukyje, Dangės kilpoje, iki šiol auga Prūsijos karalienės Luizės ąžuolas. 1807 metais Mėmeliui tapus laikinąja Prūsijos sostine ir į miestą atsikrausčius karaliui Frydrichui Vilhelmui III su žmona Luize bei vaikais, Mažasis Tauralaukis tapo viena mėgstamiausių kilmingosios šeimos iškylų vietų. Jie plaukdavo aukštyn Dangės upe ir po vienu ąžuolu labai mėgo vakarieniauti. Jis vėliau ir pavadintas Luizės vardu.

1900-ųjų Smiltynės turistinėje schemoje galima pamatyti vokišką užrašą, bylojantį apie kaizerio Vilhelmo ąžuolą. Istorikai nedrįsta spėlioti, ar tas medis iki šiol išlikęs ir kada jis galėjo būti pasodintas arba taip pavadintas.

„Vilhelmo ąžuolas pradeda figūruoti žemėlapiuose tik nuo XIX amžiaus pabaigos. Neparašyta, kuriam Vilhelmui jis skirtas, tad galima tik daryti prielaidą, kad Vilhelmui III, Luizės vyrui, nes ši karališka pora lankėsi ir kurį laiką rezidavo Mėmelyje. Bet ar tada pasodintas? Labai abejočiau, nes XIX amžiaus pradžioje Smiltynė dar nebuvo kurortas, ten plytėjo smėlynų dykros, tad ir karališkoji pora laisvalaikiui nesirinko tokios vietos. Jie mėgo Tauralaukį. Gali būti, kad ąžuolas buvo pasodintas daug vėliau ir pavadintas Vilhelmo III garbei“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo istorikas Dainius Elertas.

Anot jo, tikėtina, kad medis pasodintas XIX amžiaus pabaigoje arba XX amžiaus pradžioje, kai Smiltynė pradėjo augti kaip kurortas. „Tada buvo labai populiaru, madinga besivystančiuose kurortuose sugalvoti visokius takų, kopų pavadinimus, suteikti jiems vardus. Kaip ir medžiams, kurie turėjo traukti lankytojus, priminti apie garsius žmones“, – pasakojo istorikas.

Buvęs ilgametis Smiltynės, dabar – Juodkrantės girininkas Romas Andrusevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, jog prie Smėlio karčemos kopos išties auga du iš aplinkos išsiskiriantys ąžuolai. „Sunku pasakyti, kuris iš jų yra Vilhelmo ąžuolas, bet jie akivaizdžiai pasodinti specialiai. Sprendžiant iš kamieno apimties, abu gali būti šimtamečiai. Be to, nuo seno juos vietiniai vadina ne kitaip, o Vilhelmo ąžuolais“, – dėstė jis.

Smetonos ąžuolas

Pasidomėjus tarpukario istorija, galima rasti daug pranešimų apie visoje Lietuvoje 1934-aisiais vykusią populiarią akciją, kai prezidentas A. Smetona šventė 60 metų jubiliejų. Gegužės 1 dieną Lietuvoje vykdavo medelių sodinimo šventės, tad įvairiausiuose šalies kampeliuose tais metais buvo sodinami ąžuolai, dedikuoti A. Smetonai ir vadinti Tautos vado ąžuolais.

1934 metų gegužės 3 dienos laikraščio „Lietuvos aidas“ numeryje pranešta, kad Jaunalietuvių sąjungos Klaipėdos skyriaus iniciatyva Tautos vado ąžuolas pasodintas ir Smiltynėje, „prie naujojo tako į pajūrį“, tačiau apie tokį faktą nežinojo nei KNNP vadovybė, nei kalbinti Klaipėdos istorikai, nei senieji Kuršių nerijos miškininkai.

Spėjamas Vilhelmo ąžuolas. Epaveldas.lt nuotr.

„Lietuvos žinių“ žurnalistui toje minimoje vietoje išties pavyko rasti įspūdingą ąžuolą. Kaip teigė specialistai, veikiausiai jis ir bus tas, kuris buvo minimas 1934 metais.

„Viskas sutampa. Senasis takas į maudyklas yra kitoje vietoje, piečiau, o tas, kuris driekiasi einant tiesiai nuo kelto, yra naujesnis. Ąžuolas auga labai matomoje vietoje. Buvo išmatuota kamieno apimtis, ji siekia apie 190 cm, o tokio storio ąžuolas tikrai gali būti 83 metų. Dirbu Kuršių nerijos girininku nuo 1988 metų. Žinojau apie Vilhelmo ąžuolus, o kad visą tą laiką buvo dar ir Smetonos ąžuolas, – ne. Labai smagus atradimas. Būtinai reikės pastatyti informacinę lentelę, nes pro tą medį praeina daugybė žmonių, jie nė nežino, kad ąžuolas pasodintas tarpukariu, prezidento A. Smetonos jubiliejaus proga“, – kalbėjo R. Andrusevičius.

1934 metų gegužės 1-ąją Tautos vado ąžuolai buvo pasodinti ir Palangoje (prie Birutės kalno, auga iki šiol, bet nepaženklintas), Kaune (Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje), Marijampolėje (naujame miesto sode), Šiauliuose (miesto parke) ir kitose Lietuvos vietose.

Vizija – parkelis

KNNP vadovė A. Feser teigė, jog būtų galima atgaivinti tradiciją parinktame plote sodinti vardinius medžius.

„Smiltynei trūksta atraktyvių, įdomių, gražiai sutvarkytų vietų. Vardinių medžių miško parkas tarsi pratęstų tradiciją, gimusią tuomet, kai kurortas tik kūrėsi. Manau, 2018-ieji, kai valstybė minės savo atkūrimo šimtmetį, būtų puiki proga Smiltynėje pasodinti Lietuvai skirtą ąžuolą. Vėliau tęsti akcijas, suformuoti takus, kurie vestų prie vardinių medžių“, – aiškino ji.

Kretingos miškų urėdas Arūnas Samoška „Lietuvos žinioms“ sakė pritariantis tokiai iniciatyvai. „Tikrai gera idėja, kartu su KNNP ją galima įgyvendinti“, – tikino jis.

Istorikas D. Elertas pabrėžė, kad paženklinti jau esamus vardinius medžius ir sodinti naujus būtų tik vienas žingsnis. „Būtų dar geriau, jeigu pavyktų atkurti buvusią miško parko takų struktūrą“, – teigė jis.