Skristi galima, nes nedraudžiama

Įprasta transporto priemone atvažiuoti į kurią nors Lietuvos saugomą teritoriją kategoriškai uždrausta. Bet koks aplinkos apsaugos inspektorius turi teisę bausti tokios priemonės naudotoją. Tačiau mūsų šalies teisės aktuose apie sraigtasparnius neužsimenama. Nors dabar teisininkai laikosi nuostatos, kad jei aiškiai neparašyta, kad leidžiama, tuomet tai draudžiama, tačiau vieno sraigtasparnio pilotai laikosi tik jiems vieniems žinomų taisyklių.

"Vertėtų apsvarstyti"

Pernai spalį, per patį paukščių migracijos įkarštį, greta Kuršių marių nusileidęs "Kauno grūdų" (KG) įmonių grupei priklausantis sraigtasparnis "Eurocopter 130 B4" pašiurpino Nemuno deltos regioninio parko darbuotojus. Prieš dvi savaites tas pats orlaivis be leidimo leidosi Juodkrantės stadione, esančiame Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP), o praėjusį savaitgalį jo mentės plakė Pajūrio regioninio parko (PRP) orą.

Į Klaipėdos rajone, PRP teritorijoje vykusią privataus viešbučio atidarymo šventę savaitgalį sraigtasparniu "Eurocopter 130 B4" atskridęs KG įmonių grupės valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys nebuvo labai kalbus, tačiau įrodinėjo pasitikįs orlaivio pilotu, kuris esą laikosi visų teisės aktų.

"Baikite tuos savo kabinėjimusis. Pilotas skraido laikydamasis teisės aktų", - aiškino verslininkas.

Tačiau KNNP direkcijos vadovas Tomas Tukačiauskas prisiminė, kad praėjusią vasarą geltonai-raudonas sraigtasparnis atskrido į Nidos prieplauką, kur tuo metu vyko koncertas, ir kelioms minutėms "pakibo" publikai virš galvų.

"Koncertas buvo sutrikdytas, o skrydžio patirties turintys vyrai tokį piloto elgesį pavadino tiesiog chuliganizmu", - prisiminė T. Tukačiauskas.

Nors PRP lankymo taisyklėse apie sraigtasparnius neužsimenama, tačiau jose aiškiai parašyta, kad šioje saugomoje teritorijoje draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.

PRP direkcijos vadovas Darius Nicius, paklaustas, ar PRP gali skraidyti ir leistis sraigtasparniai, net sutriko.

"Parko teritorijoje tėra viena vieta sraigtasparniui tūpti - Nemirsetos bazėje. Čia budi kariškių gelbėjimo ir paieškos sraigtasparnis. Tačiau net ir jie su mumis yra suderinę ruožą ir trajektoriją, kuria gali skristi. Nežinau, ar pilotai visuomet to laikosi, tačiau maršrutą esame patvirtinę. O apie privačius sraigtasparnius PRP lankymo taisyklėse neužsimenama, nes jų skrydžiai nėra dažni", - teisinosi D. Nicius.

Jis aiškino, kad PRP draudžiama važinėti motorinėmis transporto priemonėmis.

"Šis draudimas reikalingas tam, kad nebūtų keliamas triukšmas. Manau, kad sraigtasparnis nėra vėjo malūnas, jo mentes suka triukšmingas motoras, todėl vertėtų apsvarstyti, ar į motorinių transporto priemonių kategoriją įtraukti ir orlaivius", - svarstė D. Nicius.

Panašios nuostatos laikosi ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė. Anot jos, visuose šalies regioniniuose parkuose privalu laikytis taisyklės, kad triukšmingų priemonių naudojimas yra draudžiamas.

"Aišku, jei tas sraigtasparnis tose vietose leistųsi nuolat, prieš įrengiant tūpimo aikštelę būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau jei orlaivis leidžiasi tik kartais, to negalima uždrausti. Juk pilotas gali pasiteisinti, esą jis neturėjo kitos išeities ir nutupdyti sraigtasparnį buvo būtina", - svarstė R. Baškytė.

Nėra skundų - nėra nusižengimo

Pagal šiuo metu galiojančias skrydžių taisykles, sraigtasparnio pilotas gali tūpti patvirtintose kilimo-tūpimo vietose, gavę savivaldybės ar žemės savininko (naudotojo) sutikimą. Ne gyvenvietėse pilotams suteikiama teisė patiems nuspręsti, kur galima saugiai tupdyti orlaivį.

Pasak Civilinės aviacijos administracijos (CAA) skrydžių priežiūros skyriaus viršininko Aleksandro Malicko, jei nėra gauta žemės naudotojo skundų, manoma, kad pilotas taisyklėms nenusižengė.

Tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys po pernykščio incidento Nemuno deltos regioniniame parke aiškino, kad saugomose teritorijose orlaivių maršrutus turėtų tirti CAA.

"Jei tai būtų automobilis, paliktas prie vandens telkinio, nesilaikant nustatytų atstumų, reikėtų bausti. Įstatyme apie sraigtasparnius nieko nepasakyta. O ir tų sraigtasparnių šalyje ne tiek jau daug. Iš tiesų įstatymus vertėtų papildyti", - konstatavo A. Kairys.

R. Baškytė pridūrė, kad visų atvejų teisės aktuose neįmanoma numatyti, tačiau ateityje būtina to siekti.

"Juk iš pradžių keturračių eismo drausti negalėjome, ir orlaivių su plūdėmis tūpimo vandens telkiniuose drausti neturėjome teisės, kol šių atvejų neapibrėžėme. Manau, kad ir sraigtasparnių eismas turėtų būti reglamentuotas, juk negali vienas asmuo skraidyti kur tik panorėjęs vien todėl, kad sraigtasparnių Lietuvoje nėra daug", - svarstė E. Baškytė.

CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas pripažino, kad KG įmonių grupei priklausančio sraigtasparnio pilotai taisykles pažeidžia dažnai.

"Šiuo metu mes tiriame atvejį, kai vienas šio sraigtasparnio pilotų leidosi žmonių susibūrimo vietoje greta Palangos, kai ten vyko 1000 km lenktynės, tačiau tai ne pirmas ir ne vienintelis atvejis", - sakė A. Šumskas.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Skrydžių taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.