Šiurkštus žmogaus kišimasis į gamtą

Regis, šį pavasarį paplūdimių papildymas smėliu nevyks, mat jau pernai paplūdimiai buvo paplatinti rekordiškai. Tiesa, landšafto specialistų tikinimu, tai šiurkšti žmogaus intervencija į gamtą.

Investuoja milijonus

Kopos tūkstantmečius keliaudavo pakrante ir niekaip sau vietos nerasdavo, o dabar žmogus nusprendė, kaip jam patogiau, ir giriasi saugąs gamtą.

Nuo 2007 m. vykdomo projekto „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“, kurio metu Palangos paplūdimiai papildyti apie 600 tūkst. kubinių metrų smėlio, pagrindinis tikslas - pristabdyti intensyvius Baltijos jūros kranto erozijos procesus. Praėjusių metų pavasarį Palangos paplūdimius papildžius smėliu ties kopomis jie paaukštėjo ir pasiekė 2,8 metro aukštį virš jūros lygio. O pustrečio kilometro ilgio paplūdimio ruožas - dar neregėtą, vietomis net iki 120 metrų plotį. Tuo tarpu ankstesniais metais jo plotis buvo kone perpus mažesnis.

Pajūrio juostos tvarkymo tikslas - sumažinti Baltijos jūros kranto erozijos procesų poveikį, apsaugoti paplūdimio kopagūbrį, išsaugoti ir sustiprinti Lietuvos pajūrio paplūdimius.

Tiesa, šiais metais paplūdimių smėliu pildyti nebeketinama, mat, komunalininkų teigimu, paplūdimiai ir taip platūs. Šiemet kopos bus tvirtinamos žabų klojiniais bei tvorelėmis. Palangos komunalininkai jau triūsia Šventosios ir Palangos kopose.

Čia tvarkomi takai, vedantys per kopas į paplūdimius. Šiemet planuojama pakloti apie du tūkstančius kvadratinių metrų takų. Pasak specialistų, tai viena iš priemonių siekiant sulaikyti smėlį kopose, ypač gausiai poilsiautojų lankomose vietose.

Kopos ir paplūdimiai už Europos Sąjungos lėšas toliau bus tvarkomi po poros metų, pradėjus įgyvendinti naują 2014-2020 metų projektą. Lėšas jam skirs Europos Sąjunga.

Prioritetas - patogūs paplūdimiai

Tačiau Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. Darius Daunys vienos nuomonės, ar papildymas smėliu yra intervencija į gamtą, ar ne - nėra, mat, jo teigimu, prasidėjus pildymo smėliu bumui buvo ne tik 3 milijonai Lietuvos gyventojų, bet ir trys 3 milijonai paplūdimių specialistų.

„Labai gaila, tačiau iki šiol nėra atlikta žalos tyrimų, kodėl jie niekada neinicijuoti, nežinau“, - apgailestavo D.Daunys.

Jo teigimu, viskas yra daroma dėl žmonių.

„Jeigu atliktumėte apklausą, tai nė vienas žmogus turbūt nesutiktų atsisakyti paplūdimių. Viskas šiais laikais daroma žmogaus patogumui, o gamta lieka užnugaryje“, - aiškino D.Daunys.

Jo tikinimu, bet kuriuo atveju Lietuvos paplūdimiai užima rekreacinę funkciją ir tai yra pagrindinis tiek Palangos, tiek kitų Lietuvos kurortų traukos centras.

„Ekologų misija nėra uždrausti, patys žmonės turi suvokti, kad bet koks žmogaus prisilietimas yra intervencija į gamtą. Tie patys keliai, miškakirtės ir panašiai“, - liūdėjo D.Daunys.

Istorija

Nuo XVII amžiaus iki dabar Lietuvos žemėlapiuose labai aiškiai matyti, kad kranto linija ties Palanga ir Šventąja mažėja, nes smėlis slenka į Latvijos pusę. Grafas Tiškevičius XIX amžiuje tam procesui sustabdyti panaudojo tokių pajūrio valstybių kaip Olandija, Vokietija patirtį ir smėliui stabdyti į jūrą nutiesė akmenų pylimą. Smėlis pradėjo kauptis, tą atsimename iš sovietų laikų, nes ties Palangos tiltu buvo itin platus paplūdimys. Tačiau prieš 15 metų jį išardė.