Šilutės valdžia savo pirmtakų apatinių neskalbs

Ši rajono valdančiųjų nuostata visu gražumu atsiskleidė ketvirtadienio spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir į Šilutės žiniasklaidos atstovų klausimus atsakinėjo visas valdžios žiedas – merė Daiva Žebelienė, abu jos pavaduotojai – Šarūnas Laužikas su Algirdu Balčyčiu, ir administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis su abiem pavaduotojais – Vygantu Kamarausku ir Alvidu Šimelioniu.

Faktai

Savivaldybės kreditorinis įsiskolinimas nuo šių metų pradžios iki birželio 1 d., rajoną tebevaldant Pozingio koalicijai, padidėjo nuo daugiau kaip 47 milijonų litų iki beveik 52 mln. Lt. Nors iki šios dienos jį ir pavyko sumažinti iki 50,942 mln. Lt, tačiau tai vis tiek sudaro beveik pusę metinio pajamų į savivaldybės biudžetą plano – per 105 mln. Lt, kuris, beje, irgi nepilnai tevykdomas – 97,4 proc.

Savivaldybės įsiskolinimas Šilutės autobusų parkui už nuostolingus maršrutus birželio 1 d. siekė per 712 tūkst. litų, šiandien – nepilnai 607 tūkst. Lt.

Komunalinių atliekų surinkėjai ir tvarkytojai vis dar laukia, kada savivaldybė sumokės apie 1,7 mln. litų skolą už suteiktas paslaugas. Priežasčių susidaryti tokiam įsiskolinimui – nors vežimu vežk, pradedant paviršutiniška atliekų surinkimo ir tvarkymo kontrole, baigiant kai kurių fizinių ir juridinių asmenų – tokių rajone nemažai – piktnaudžiavimu, deklaruojant gerokai mažesnius sukauptų šiukšlių kiekius arba iš viso nemokant vietinės rinkliavos.

Ir taip toliau, ir panašiai…

Pastangos ir pasiekimai

„Situacija sudėtinga, bet kontroliuojama, spaudos konferencijoje teigė administracijos direktorius R. Ambrozaitis, – ir tikiuosi, kad savivaldybė sugebės vykdyti jai pavestas funkcijas… Savivaldybės administracija daro viską, esame įvertinę situaciją, savo pajėgumą, ir tenka priimti kai kuriuos galbūt netradicinius sprendimus“.

Vienas tokių – tai prieš dieną pasiektas susitarimas su Šilutės autobusų parku dėl kompensacijos už nuostolingus maršrutus sumažinimo.

„Savivaldybei per didelė našta mokėti 5 proc. pelno už nuostolingus maršrutus. Susitarėme dėl nulinio pelno tarifo“, – teigė R. Ambrozaitis.

Šis susitarimas tarsi ir pateisina pagrindinį rajono valdančiosios daugumos tikslą, kuris, merės D. Žebelienės žodžiais tariant, yra taupymas ir įsiskolinimo mažinimas.

Permainų esama ir šiukšlių versle. Į savivaldybę grįžus V. Kamarauskui, buvo sugriežtinta atliekų tvarkymo kontrolė: pagaliau (kodėl tik dabar?) buvo įjungta šiukšliavežių mašinų maršrutų palydovinio stebėjimo sistema, imta aiškintis (vėlgi pagaliau), kas iš viso nemoka vietinės rinkliavos arba sukčiauja. Tačiau, ar šios pastangos duos norimą rezultatą, šiandien dar niekas negali pasakyti. Anot V. Kamarausko, reikia bent trijų mėnesių laiko viskam gerai išanalizuoti. Tik po to bus galima daryti išvadas ir kelti vietinės rinkliavos dydžio klausimą.

Merės D. Žebelienės teigimu, dabartinė rajono valdžia, be kita ko, daug dėmesio skiria jau įgyvendinamiems ir būsimiems projektams: stebimi vykdomi darbai, rangovams nurodomi šalintini trūkumai, sudaryta naujų finansavimo sutarčių – šiuo metu rajone 34 projektai jau vykdomi arba pasirašytos sutartys dėl jų įgyvendinimo, – suformuota strateginio planavimo darbo grupė, kuri jau kitą savaitę rinksis į pirmąjį posėdį, ji teiks pasiūlymus naujiems projektams, kurių pagrindu vėliau turėtų būti rengiamas savivaldybės strateginis planas 2014 – 2020 metų finansiniam laikotarpiui. Ketinama išklausyti ir vietos verslininkų nuomonės ir kita.

Visa tai gražu, bet…

O kas atsakingas?

Kas vis dėlto atsakingas už tai, kad savivaldybė buvo taip nustekenta finansiškai? – štai kur klausimas. Nors jis ir ne hamletiškas, ir atsakymas į jį, regis, visiems daugmaž aiškus – prie to daugiau ar mažiau prisidėjo visi, arba beveik „buvusieji“, – tačiau dabartiniai rajono valdantieji, kurie dar visai neseniai visaip koneveikė Pozingio valdžią dėl jos veiklos, dabar nelinkę to prisiminti ir visą kaltę bando suversti pasaulinei ekonomikos krizei.

„Situacija galbūt tokia, kad niekas nenumatė ekonominės situacijos pasikeitimo prieš kelis metus. Turbūt tuo momentu buvo prisiimti per dideli įsipareigojimai, žiūrint iš dabartinės situacijos. Tačiau prie anos situacijos jie galbūt atrodė normaliai, – samprotavo R. Ambrozaitis. – Dabar, jeigu žiūrėtume, savivaldybės biudžetas mažesnis 10 proc, jeigu lyginant per pernai – tai 14 proc. mažesnis. Tos netektys sunkina dabartinę situaciją. Nes sprendimai, priimti tuo metu… atrodė pavežama, o šiandien turime tokią situaciją, kokią turime…“

Valdžia buvo atviresnė tik atsakingų dėl aplaidžios komunalinių atliekų tvarkymo kontrolės klausimu. Tačiau tik šiek tiek ir paviršutiniškai: savivaldybės gamtosaugininko Remigijaus Rimkaus po atostogų laukia neeilinis vertinimas (atestacija). Ir tiek…