Kuo toliau į mišką…
Atliekų tvarkymo peripetijas Šilutės rajone narpliojančių šilutiškių grupei ši naujiena, išgirsta antradienio susitikime su savivaldybės mere Daiva Žebeliene ir administracijos direktoriaus pavaduotoju Vygantu Kamarausku, buvo tarsi gaivaus oro gurkšnis aitraus smogo pritvinkusiame tamsiame skersgatvyje: pagaliau įvyko tai, ko jie taip siekė – imtasi atidesnės komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo kontrolės.
Rimantas Jaruškevičius, Edvardas Jurjonas ir Vladas Kainovaitis – šis pilietiškai nusiteikusių vyrų trejetas jau nuo ankstyvo pavasario, skaičiuojant nuo pirmojo jų bendro pasitarimo, bando įminti šiukšlių verslo pamario krašte paslaptį: kodėl sparčiai mažėjant rajone gyventojų – per pastaruosius kelis metus rajonas neteko maždaug 8000 žmonių – į regioninį sąvartyną Dumpiuose, prie Klaipėdos, išvežamų komunalinių atliekų kiekis nemažėja?
Buvo rengiami susitikimai su savivaldybės gamtosaugininku Remigijumi Rimkumi ir „Ecoservice“ bendrovės padalinio Šilutėje vadove Giedra Beinoriene, netgi buvo suorganizuota išvyka į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro eksploatuojamą regioninį sąvartyną. Deja, visos šios pastangos šilutiškiams aktyvistams pageidaujamo rezultato nedavė. Anaiptol, kiekviename susitikime jie vietoj atsakymų rasdavo vis naujų klausimų, kurie galiausiai virto įtarimu, kad šiukšlių versle Šilutės rajone ne viskas švaru.
Griežčiau kontroliuos
Kiek prie to buvo prisidėjusi buvusi savivaldybės valdžia, sunku pasakyti, – nepagavęs už rankos negali nieko kaltinti, – tačiau iš šiandieninio pokalbio su mere D. Žebeliene ir administracijos direktoriaus pavaduotoju V. Kamarausku buvo galima susidaryti nuomonę, kad tie buvusieji į „Ecoservice“ veiklą rajone mažų mažiausiai (arba švelniai tariant) žiūrėjo pro pirštus. Jau vien tai, kad šiukšliavežių palydovinė stebėjimo sistema, kuri, anot V. Kamarausko, jau seniai buvo nupirkta ir įdiegta, bet iki praeito penktadienio kažkodėl neveikė, daug pasako. Jau nekalbant apie buvusių valdžios vyrų ir moterų, taip pat kai kurių valdininkų nenorą išsiaiškinti tikrųjų priežasčių, kodėl įvedus rajone vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, į sąvartyną išvežamų šiukšlių kiekis padidėjo apie pusantro karto – nuo 800 iki maždaug 1200 tonų per mėnesį ir nemažėja jau trečius metus iš eilės, klampindamas savivaldybę į vis didesnes skolas šiukšlių vežėjams ir tvarkytojams.
V. Kamarauskas įsitikinęs, kad atsakymą į šį klausimą turėtų duoti griežtesnė kontrolės sistema.
„Šilutės rajone dirba trys šiukšlių mašinos. Žinodami kiekvienos jų tonažą ir maršrutuose išdėstytų konteinerių kubatūrą, nesunkiai suskaičiuosime, kiek šiukšlių kurią dieną jos iš tikrųjų galėjo surinkti, – teigė darbo atliekų tvarkymo versle patirties turintis V. Kamarauskas (jis kelis metus Klaipėdoje vadovavo UAB „Specialusis transportas – red. pastaba). – Maršrutuose surenkamų šiukšlių tonažas gali būti sukontroliuojamas kokių 5 proc. tikslumu“.
Šiukšliavežių palydovinė stebėjimo sistema, anot V. Kamarausko, turėtų užkirsti kelią galimam vežėjo piktnaudžiavimui, nuklystant nuo maršruto papildomai pasikrauti šiukšlių, pavyzdžiui, iš įmonių, kurios pačios tvarko savo atliekas, ar iš Rusnės salos pakelėse stovinčių konteinerių, už kurių surinkimą turi mokėti Nemuno deltos regioninio parko direkcija – jos turi būti renkamos atskirai.
Vežėjo kontrolė negąsdina
UAB „Ecoservice“ padalinio Šilutėje vadovė G. Beinorienė telefonu „Šilutės ETA Žinioms“ teigė, kad dėl griežtesnės jų bendrovės veiklos kontrolės Šilutės rajone surenkamų šiukšlių kiekis vargu ar sumažės. Esą komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo kontrolė ir iki šiol buvo pakankamai gera: savivaldybės administracija turi visus duomenis apie šiukšliavežes mašinas, jų maršrutus ir konteinerių kubatūrą, jai reguliariai teikiamos išsamios ataskaitos apie surinktas ir į regioninį sąvartyną išvežtas šiukšles ir kt.
„Išvežamų šiukšlių šiek tiek sumažės tik dėl rajono gyventojams pastaruoju metu dalijamų bioskaidžių atliekų kompostavimo dėžių“, – įsitikinusi G. Beinorienė.
Rašyti komentarą