R. Renčeliauską šitaip manyti verčia ne tik potvynio zonos gyventojų pastebėjimai, bet ir gamtinės sąlygos Lietuvoje bei Baltarusijoje: Kuršių marias ir Nemuno deltos upes kausto ledas, o Baltarusijoje susikaupę labai daug sniego, kuriam tirpstant vanduo gali gausiai plūstelėti ir į Nemuną.
Savo nuogąstavimais dėl galimo naujo grėsmingo vandens stichijos antplūdžio į pamario kraštą R. Renčeliauskas pasidalijo trečiadienio rytą įvykusiame Šilutės r. savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos (toliau – ESK) posėdyje.
Tačiau posėdžio dalyvių tokios niūrios prognozės, regis, neišgąsdino: visų specialiųjų tarnybų vadovai kaip vienas – beje, kaip visada, – tvirtino, kad yra pasiruošę visiems išbandymams, kuriuos tik gali įveikti su turima technika. Juolab kad į pagalbą ir toliau bus galima pasitelkti kariuomenės pajėgas, kurių vikšrinė amfibija dar vis stovi Vileikių pasienio užkardoje, o ypatingu atveju, kai nelaimės ištiktų žmonių potvynio zonoje neis pasiekti nei keliais, nei vandeniu, kariškiai padės iš oro – Nemirsetoje nuolat budintis sraigtasparnis su kariškiais gelbėtojais ir medikais į nelaimės vietą atlėks per 45 minutes.
Šiųmetis potvynis Šilutės rajone prasidėjo prieš pat Naujuosius metus, o sausio 3 d. jau buvo apsemtas kelias iš Šilutės į Rusnę. Lengvieji automobiliai apsemtu kelio ruožu specialiais tralais buvo gabenami daugiau kaip tris savaites, kol vandens gylis nesumažėjo iki 20 cm.
Šiuo metu kelias į Rusnę beveik sausas. Tačiau rajone dar vis apsemta apie 16 tūkst. hektarų teritorija, į kurią patenką 24 kaimai su 72 sodybomis, jose gyvena 175 žmonės.
Rašyti komentarą