Rusnės žvejai beveik tris savaites, nuo kovo vidurio, laukė gausių stintų laimikių, bet taip jų ir nesulaukė. Teko valtis ištempti į krantą, o tinklus padžiauti. Tik kelios įmonės iš 23 vis dar bando laimę žvejodamos šviežiais agurkais kvepiančias žuvytes.
Praėjusiais metais žvejybos įmonės pagaudavo po 30 tonų, o šiųmetis laimikis – vos 1-2 tonos stintų. Žvejai teigia tikėjęsi mažų laimikių, nes neršti stintos į Nemuno žemupį grįžta maždaug kas ketverius metus. Tiek mažai stintų buvo sugauta prieš 34-erius metus.
Pasak žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovės Sigitos Jokubauskienės, šiais metais planuojama pagauti ne daugiau kaip 60 tonų stintų. Beje, šiais metais labai daug atplaukė į neršto vietą stintelių. Tai - porūšis stintų, kuris yra naujiena mūsų krašte. Nemažai stintelių Nemuno žemupyje buvo pagauta 2010 metais, šiemet jos sudaro apie pusę laimikio.
Žvejai teigė, kad šiais metais net po litą parduodamų stintelių nelabai kas norėjo pirkti, tad dalį jų teko išmesti arba sušerti gyvuliams, žąsims ir antims. Didesnių stintų kilogramą žvejai parduodavo po 3-6 litus. Šilutės turgavietėje jos kainavo po 9 litus už kilogramą.
Šiemet galbūt ir yra stintų, bet kadangi nebuvo potvynio, jos galėjo praplaukti upės vagos dugnu. Bet prasti laimikiai – ne didžiausia bėda. Rusnės žvejai patyrė nuostolių ir dėl prieš trejus metus Aplinkos ministerijos įvestos naujos žvejybos vietų skirstymo tvarkos. Pastaraisiais metais įmonės žvejybos vietas perka aukcione.
Žvejybos įmonės savininkas Algimantas Dirsė sakė, kad šiemet tinklas už kažko užkliuvo ir 30 proc. jo liko dugne. Ruošiantis kitiems metams žvejai turės samdyti narus.
Už stintų žvejybos vietas įmonės turėjo sumokėt po10 tūkst. litų. Kai pagauta tiek mažai stintų, apie jokį atsipirkimą negali būti nė kalbos. O juk dar reikia mokėti žmonėms atlyginimus.
Rašyti komentarą