"Dėl laivų (Klaipėdos uosto - ELTA) jie klysta. (...) Reikia atsakyti, kodėl vagonai, prikrauti grūdų, stovi geležinkelio stotyse. Vadinasi, bendrovės darbas nėra gerai organizuotas", - antradienį po Vyriausybės pasitarimo sakė žemės ūkio ministras.
K. Starkevičiaus teigimu, "Lietuvos geležinkeliai" nevykdo pažadų, todėl vagonų apyvartumas siekia 5-6, o ne tris, kaip buvo planuota, paras. Tuo tarpu bendrovė pirmadienį surengtoje konferencijoje teigė, jog krovinius į Klaipėdos uostą nuveža per parą.
"Skundžiasi visi eksportuotai, kad yra problemų su vagonų pateikimu, nes "Lietuvos geležinkeliai" žadėjo "apsisukti" per tris dienas, o dabartiniu metu "apsisuka" per 5-6 dienas", - teigė jis.
ELTA primena, jog "Lietuvos geležinkeliai" teigia, kad problemų išvežti grūdus nesą, nes vagonų esą užtektinai, tik grūdų pervežėjai turį iš anksto įspėti, kiek vagonų jiems reikės. Tam bendrovė yra parengusi bendradarbiavimo sutarčių projektus, tačiau grūdų pervežėjai tuo esą nesidomi. Be to, bendrovės teigimu, "siaura vieta" tampa Klaipėdos uostas, nes jis nebespėtų iškrauti vagonų, jeigu jų stipriai padaugėtų.
"Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno teigimu, sutarties projekte numatyti abiejų šalių įsipareigojimai bei atsakomybė.
"Tačiau iki šios dienos vienintelė AB "Jonavos grūdai" pareiškė pageidavimą sudaryti šią sutartį. Likusios įmonės nepateikė jokių atsakymų, pastabų ar pasiūlymų. Tokia grūdininkų nuostata rodo, kad papildomų garantijų iš bendrovės dėl grūdų išvežimo nereikia ir kad esamos sąlygos juos tenkina", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė jis.
"Lietuvos geležinkeliai" pažymi, kad nepasirašius papildomo susitarimo teisiniu požiūriu bendrovė nėra įsipareigojusi klientams sparčiau pristatyti krovinius bei aprūpinti papildomais vagonais. Pagal norminius dokumentus kroviniai į Klaipėdos uostą turi būti nuvežti per 3-4 paras, o bendrovė juos nuveža per parą.
"Mes prašome klientų informuoti mus iš anksto, kiek jie ruošiasi krauti vagonų, kokius kiekius ir kokiose stotyse. Tada užsakome lokomotyvą. Pagal tai mes planuojame visus techninius dalykus. O jeigu mums pasakys, kad rytoj reikia 100 vagonų tam tikroje stotyje?.. Taip negalima dirbti. Turime iš anksto planuoti, juk tai didelis ūkis, lokomotyvai nestovi be darbo - jie visi dirbantys", - pažymėjo Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas.
Klaipėdoje veikia 5 krovos kompanijos ("Bega", Klaipėdos konteinerių terminalas, "Vakarų krova", "Malkų įlankos terminalas", "Klasco"). A. Šimėno teigimu, 2011 m. maksimali iškrova visose jose kartu buvo 291 grūdvežis per parą, o šiemet maksimali iškrova - 310, vidutiniškai iškraunama apie 210 grūdvežių per parą.
"Neiškrautų vagonų su grūdais kiekis uoste ir jį aptarnaujančiose stotyse rugpjūčio 10 d. buvo 77, 11 d. - jau 111, o 12 d. - 235 vagonai. Tai rodo, kad "siaura vieta" tampa Klaipėdos uostas. Didesnis vagonų kiekis nepaspartintų grūdų išvežimo, tik padidintų vagonuose sandėliuojamų grūdų kiekį, o kartu ir grūdų išvežimo sąnaudas. Beje, pastarosiomis dienomis grūdų sandėliavimas vagonuose sparčiai didėja", - pabrėžė A. Šimėnas.
Rašyti komentarą