Seniūnaičiai buvo išrinkti šiemet gegužę, tačiau pirmąkart susirinko tik spalio 10 d. Tada jie išsiaiškino, kad tarpininko tarp jų ir savivaldybės pareigas eina Rima Beinoravičienė, savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja.
Praėjusį penktadienį į savivaldybės organizuotą sueigą jų atėjo 19 iš 46, kvorumo nebuvo. Pasirodo, jiems, šias pareigas einantiems visuomeniniais pagrindais, nėra taip paprasta susirinkti, nes visi jie yra dirbantys žmonės.
Tačiau nepaisant to, kad susirinkti visiems ir priimti kokius nors bendrus sprendimus seniūnaičiams kol kas nesiseka, kiekvienas jų jau bandė padėti žmonėms ir susidūrė su begalėmis problemų.
SENIŪNAIČIAI skundėsi, kad ne visi Klaipėdos savivaldybės administracijos skyrių darbuotojai žino, jog yra tokie seniūnaičiai.
Kandidatus - į Etikos komisiją
Praėjusį penktadienį savivaldybė jų sueigą organizavo norėdama išsiaiškinti, kaip jiems sekasi, padiskutuoti apie bendruomeniškumą ir santykius su savivaldybe.
Kitas svarbus dalykas, pareikalavęs sueigos, yra tai, kad seniūnaičiai turi išrinkti kandidatus į miesto Tarybos Etikos komisiją. Mat Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja į savivaldybių tarybų sudaromas Etikos komisijas skirti gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovus, kurie sudarytų ne mažiau kaip vieną trečdalį komisijos narių. Todėl prašoma iki gruodžio 15 d. seniūnaičių sueigoje išsirinkti ir pateikti 4 siūlomas kandidatūras į Etikos komisiją.
Nutarta, kad seniūnaičiai lapkričio 28 d. rinksis į sueigą, kurioje vienas iš klausimų ir bus kandidatų į Etikos komisijos narius rinkimas.
Seniūnaičiai - irgi biurokratai?
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė bandė paaiškinti seniūnaičiams, kad jie turi dirbti savarankiškai ir problemas spręsti patys. Savivaldybė tik aprūpina juos darbo priemonėmis, t. y. gali suteikti patalpas susirinkti, paskelbti apie organizuojamus susitikimus ir t. t.
Seniūnaičiai pageidavo į savo sueigą pasikviesti savivaldybės skyrių atstovus, reikalingus kokiai nors konkrečiai problemai spręsti. Jiems patarta nesiblaškyti tarp skyrių, rašyti raštus, geriausia elektroninius, savivaldybės administratoriaus vardu ir jie būsią nukreipti į atitinkamus skyrius.
Kas yra seniūnaičiai savivaldybės akimis? Tie patys klaipėdiečiai, tik visuomenininkai. Jie reikalingi tam, kad į savivaldybę neplūstų šimtai klaipėdiečių atskirai, po vieną, kad jie apibendrintų ir surašytų jų problemas.
Bėda ta, kad seniūnaičiai nori žmonėms realiai padėti. Pradėdami suvokti, kad jie irgi yra tik raštų apie problemas rašytojai, o pačios problemos dėl to realiai nėra išsprendžiamos, seniūnaičiai sako, jog jiems nepatogu prieš žmones.
Turėdama omenyje, kad seniūnaitis Ruslanas Schneiderat jau užvertė savivaldybę raštais, A. Velykienė konstatavo: "Jūs irgi biurokratai, kaip ir mes."
Ar seniūnaitis turi genėti šakas?
Seniūnaičiams atrodo, kad jie verčiami daryti tuos darbus, kuriais rūpintis turi savivaldybė. Jiems kilo klausimas - ar jie turi genėti šakas, nes pinigų šiam tikslui nėra?
"Aš pats imu ir genėju", - sakė Kęstutis Rudys. "Būdama moteris negaliu to padaryti", - teisinosi Regina Rozenblat.
Vienas senūnaitis aiškino, jog be leidimo šakų genėti negalima, bet jam savivaldybės specialistai patarę tą darbą padaryti naktimis. Ar sniegą iš aikštelių irgi turi valyti seniūnaičiai? Jeigu viską daryti dabar turi seniūnaičiai, tai ką veiks Miesto ūkio departamentas?
Vienam seniūnaičiui pačiam teko uždenginėti kanalizacijos šulinius, kad vaikai neįkristų. "Jūs turite būti savivaldybės pagalbininkai, o ne savivaldybė jums padėti", - pratrūko viena merijos atstovė.
Tik vienam nekyla problemų
Seniūnaičiai piktinasi, kad jie nepakviečiami į detaliųjų planų koncepcijų svarstymus. Jiems paaiškinta, kad tie svarstymai yra vieši, kad apie juos skelbiama spaudoje, o pranešinėti apie tai 46 seniūnaičiams savivaldybė nepajėgi. Ji neturi specialaus etato žmogui, kuris dirbtų tik su seniūnaičiais.
Seniūnaičiai skundėsi, kad ne visi Klaipėdos savivaldybės administracijos skyrių darbuotojai žino, jog yra tokie seniūnaičiai. "Ateini ir tavęs negirdi, tai kaip mums susikalbėti?" - klausė vienas iš sueigos dalyvavusiųjų.
Seniūnaičiai sako parašę raštų jau daugybę, bet atsakymų į juos taip ir negaunantys. Paprastai būna tik vienas atsakymas - pinigų nėra. Jiems atrodo, kad klausimai kažkur nuklysta, kad niekas neįpareigotas į juos atsakyti.
Rašyti komentarą