Savivaldos merijose - vis mažiau

"Vakarų ekspreso" kalbinti buvę ir esami uostamiesčio vadovai pripažino: nuo 1990-ųjų vis keičiant savivaldos valdymo modelius, įstatymus, norimo rezultato nepasiekta, nes pačios savivaldybės tampa vis mažiau nepriklausomomis, tad kartu tirpsta ir pačių rinkėjų pasitikėjimas vietinės valdžios galiomis spręsti jų problemas.

Gal todėl ypač uostamiestyje gyventojų aktyvumas savivaldos rinkimuose yra tragiškai žemas.

Senasis modelis

Nuo 1990-ųjų iki 2003-ųjų Lietuvos miestus valdė kiek kitokios struktūros politinis ir administracinis aparatas.

Išrinkus tarybą, ši rinkdavo jos pirmininką ir merą. Meras savo ruožtu sudarydavo valdybą. Meras buvo vykdomosios valdžios atstovas, toks, koks dabar yra savivaldybės administracijos direktorius. Tarybos pirmininkas vesdavo posėdžius ir atlikdavo kitokias funkcijas.

Pasak pirmojo uostamiesčio mero Povilo Vasiliausko, pareigas ėjusio 1990-1992 metais, senoji sistema jam kiek artimesnė nei dabartinė.

"Kaip vykdomosios valdžios atstovas aš ir valdyba priiminėdavome daug sprendimų, didžiąją dalį - tokių, kurie dabar yra Tarybos kompetencija. Meras ir valdyba formuodavo miesto biudžetą, valdydavo asignavimus, tvirtindavo detaliuosius planus, taisykles ir kt. Biudžetą priimdavo Taryba. Procesai vyko daug greičiau, meras turėjo realių galių", - sakė jis.

Tačiau vėliau savivaldybėse prasidėjo trintis, valdžios godulys.

"Trintis tarp mero ir valdybos, tarp valdybos ir Tarybos, tarp mero ir Tarybos pirmininko. Visi buvo jauni, po nepriklausomybės atkūrimo troško patys viską daryti, spręsti reikalus, kontroliuoti, Taryba ėmė kištis į vykdomosios valdžios reikalus, ir atvirkščiai", - pasakojo jis. Taip daugelyje savivaldybių įvyko krizės, dažnai keitėsi valdžios.

Pirmasis Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas, kitaip nei P. Vasiliauskas, išsilaikė visą 5 metų kadenciją.

"Kad ir kaip modeliuotum, jei nemoki dirbti, tai jokia sistema nebus gera. Nėra nė vieno idealaus modelio. Kad ir tada, kai buvo valdyba, iškilo daug jos kompetencijos, sąžiningumo klausimų", - sakė jis.

Spragos - ir dabar

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo senoji sistema įstatymu 2003 m. buvo pakeista. Motyvas - turi būti valdžių atskyrimo principas: atstovaujamoji valdžia turi būti griežtai atskirta nuo vykdomosios.

Tad dabar meras, kurį renka taryba, yra jos pirmininkas, sudaro posėdžių darbotvarkę, reprezentuoja miestą, pasirašo potvarkius ir kt. O administracijai vadovauja po rinkimų į tarybą net nepatekęs kokios nors mandatų gavusios ir valdančiajai daugumai priklausančios partijos deleguotas atstovas.

V. Čepo manymu, ši sistema teoriškai nėra bloga, bet koją kiša praktika.

"Meras realiai neturi tiek galių, kiek jam suteikia toks statusas", - sakė jis.

Anot P. Vasiliausko, modelių yra įvairų: stiprus meras, bet silpna taryba, ir atvirkščiai. Vokietijoje kai kurie miestai patys sprendžia, kokį valdymo modelį pasirinkti.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo uostamiesčio Taryboje dirbantis dabartinis meras Rimantas Taraškevičius, kurio "meravimui" kovą sukaks jau dešimt metų, teigė, jog savivaldos reikalams koją ypač kiša dažnai keičiamas Vietos savivaldos įstatymas.

"Jis šimtais kartų buvo jau keičiamas, o norimas rezultatas taip ir nepasiektas. Šiandien ta takoskyra tarp vykdomosios ir atstovaujamosios valdžios man nėra labai gera. Baigiasi kadencija, renkamas naujas meras, bet kur pažadų vykdymas? Juk tenka burtis į koalicijas, visi, kurie patenka į valdančiąją daugumą, nori tesėti rinkėjams duotus pažadus, bet reikia viską derinti su partneriais, tad visko įgyvendinti neįmanoma. Kur tada dingsta ideologijos? Nebelieka jų", - pripažino jis.

Dar viena dabartinės sistemos blogybė: meras ir Taryba yra gana silpni kontroliuoti valdininkus, administracijos direktorių. Mat jis deleguojamas pagal susitarimą nuo valdančiojoje daugumoje esančios partijos, tad net ir neveiksnų administracijos direktorių sunku būtų pakeisti kitu, nes grėstų nesutarimai su partneriais, klibėtų ir mero kėdė, galėtų iširti visa valdančioji dauguma.

Be to, administracijos vadovas realiai turi daugiau galių, jis sprendžia aktualius ūkinius klausimus.

"Tad aš ir sakau, kad valdyba buvo geriau: mes viską išspręsdavome greičiau, o dabar dėl kiekvieno menkniekio reikia eiti į tarybą, procesai užtrunka, tarybos turėtų tik biudžetą tvirtinti, spręsti strateginius klausimus, o ne krapštytis dėl kokios sutarties nutraukimo su eiliniu direktoriumi", - sakė P. Vasiliauskas.

Vėl bandys

Siekiant padaryti savivaldą kuo efektyvesnę, dar 2003 metais buvo pradėta eskaluoti tiesioginių merų rinkimo idėja. Eskaluojama iki šiol... Dar pernai Seimas kelių balsų persvara nepritarė Konstitucijos keitimui, kuri įteisintų naują merų rinkimų sistemą, nors buvo žadėta, kad tiesiogiai merus rinksime jau šiemet.

Anot parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Vytauto Kurpuveso, tiesioginių merų idėja laikinai pristabdyta, nes nesutarta, kokias galias jis turėtų.

Vyriausybė yra siūliusi tris variantus: pirmasis numato, jog tiesiogiai renkamas meras vadovauja savivaldybės administracijai, turi tarybos sprendimų veto teisę, tačiau tarybai nevadovauja. Antrasis pasiūlymas - meras vadovauja savivaldybės tarybai, o vykdomoji valdžia priklauso skiriamam administracijos direktoriui. Trečiuoju modeliu numatoma, jog meras vadovauja tiek savivaldybės tarybai, tiek administracijai. Pastarasis atmestas.

"Tad ir nesutariama, ar meras lieka toks pats tarybos pirmininkas, tik praplečiant jo galias, suteikiant daugiau įgaliojimų, ar jis būtų kaip administracijos direktorius. Pirmuoju atveju meras galėtų skirti ir atleisti viešųjų įstaigų vadovus, perimtų dalį administracijos direktoriui priskiriamų funkcijų. Todėl ir nepatvirtino nuo 2011 m. tos naujos sistemos", - sakė V. Kurpuvesas.

Tačiau, anot jo, idėja gyva ir po savivaldos rinkimų vėl bus bandoma keisti teisės aktus, siūlyti iš naujo keisti Konstituciją.

"Pavyzdžiui, Lenkijoje savivaldybių vadovai yra renkami tiesiogiai. Įdomu, kad statistiškai antrai kadencijai išrenkami nepartiniai, tad partiškumas nėra lemiamas veiksnys savivaldos reikaluose", - dėstė V. Kurpuvesas.

Siūlo eksperimentą

Įdomų variantą dėl tiesioginių merų rinkimų pasiūlė V. Čepas.

"Reikia labai gerai ir atsakingai sustyguoti tos sistemos veikimo principus, juk tai būtų savotiškas miesto prezidentas su savo galiomis. Jo taip lengvai neišmestų iš posto supykę kokios koalicijos partneriai, kaip dabar būna. Aišku, gali kilti ir amžinas mero karas su taryba, jis gali piktybiškai nepasirašinėti dokumentų, įsivelti į teismų maratoną, o vėliau, po kadencijos nusiplauti", - įžvelgė buvęs Seimo narys.

Jis prisiminė, kaip sovietiniai laikais norėta įdiegti naują tvarką, kai už laidinį telefoną mokamas ne fiksuotas mokestis, o už prakalbėtą laiką.

"Tada tą sistemą pritaikė ne visai Tarybų Sąjungai, o išbandė keliuose miestuose, tarp jų ir Šiauliuose. Neišdegė projektas. Bet ir mes galime su tiesioginiais merų rinkimais tą patį padaryti: pritaikyti juos kokioje Klaipėdoje, Skuode ir Alytuje. Po to, po keturių metų, pamatytume, kur spragos, ką reikia keisti, ar pasiteisino sistema, ir ją pritaikyti visai valstybei", - idėją siūlė politikas.

"Centralizacijos daugėja"

Eugenijus GENTVILAS, buvęs Klaipėdos meras
Dabartinis savivaldos modelis neatitinka pačios savivaldos idėjos. Dabar dar ir šilumos ūkį nori centralizuoti. Kas belieka savivaldybėms iš surinkto biudžeto: 5-13 proc. Kuo daugiau pinigų surenka, tuo daugiau vėliau valstybė atima, duoda, arba ne, kaip kokia geroji tetulė. 88-95 proc. visų sprendimų priima centrinė valdžia, kuri vėliau nuleidžia juos vykdyti savivaldybėms. Ir jos neturi, kur trauktis. Vandens, šilumos kainų tarifus nustato ne savivaldybės, o komisijos visokios Vilniuje, sukuria formules. Tokia situacija apmaudi, savivaldos lygis Lietuvoje labai silpnas.

"Vis mažiau savivaldos"

Ričardas MALINAUSKAS, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas
Per pastaruosius 10 metų savivaldos vis mažėja, jos funkcijos vis labiau ribojamos, apkarpomos, vis daugiau galių perima centrinė valdžia, todėl savivaldybėms vis sunkiau ūkiškai gyventi, tvarkytis. Gali stengtis, kiek nori, bet jei labai geri rezultatai, iš tavęs dar atims pinigus centrinė valdžia, negausi perskirstytų lėšų. Todėl suinteresuotumo veikti ekonomiškai ir ūkiškai nėra. Kalbant apie modelius, tai kai buvo valdybos, buvo geriau, nes pavykdavo operatyviau spęsti įvairius klausimus. Dabar, taryboms perėmus tas funkcijas, per posėdžius ir 30, ir 50, ir 70 klausimų būna, politikai neturi laiko ar fiziškai negali įsigilinti į klausimus, padaroma daug skubotų ir neapgalvotų sprendimų. O dėl tiesioginių merų rinkimų: Seimas nesusitvarko su savo uždaviniais, kalba apie kažkokius karaliukus po tokių rinkimų. Bet pažvelkime, kad tose savivaldybėse, kuriose yra aiškios daugumos, jos dirba stabiliausiai ir produktyviausiai. Tiesiogiai išrinktas meras turėtų prisiimti tiesioginę atsakomybę, o ne dangstytis koalicijomis, frakcijomis.

"Partijos bijo pokyčių"

Alvidas LUKOŠAITIS, politologas
Įteisinti tiesioginius merų rinkimus nėra politinio ryžto, nes politinės partijos ir jų lyderiai įsivaizduoja, kad tik jie gali ginti žmonių interesus. Baiminamasi bet kokių pokyčių, nes bet koks pasikeitimas kainuotų neapibrėžtumą, nežinomybę, o dabar daugelį metų sukurtas ir sėkmingai veikia tam tikrų partijų monopolis. Tiesioginių merų rinkimų sistemos įvedimas išbalansuotų esamą sistemą, nes nebeliktų partinių žaidimų. Jau tiek metų kalbama apie tiesioginius merų rinkimus, kone krauju pasirašoma, prisižadama, kad jie bus įteisinti, ir nieko. Kad ir paskutinį kartą, sakė, jog šiemet jau rinksime merus tiesiogiai, bet vėl buvo rastos priežastys, kabliukai, kaip idėją sužlugdyti. Itin nepopuliarūs valdantieji bijojo krizės metu prarasti didelę dalį elektorato. Beje, neigiamų pasekmių duos ir tas žaidimas su savarankiškai save iškėlusiais kandidatais, leidimu tai daryti. Labai daug yra neaiškių tų kandidatų, jie neturi jokios atsakomybės, įsipareigojimų, programų. Tie nepartiniai dar labiau sujaukė visą situaciją, rinkėjams dar sunkiau buvo apsispręsti. Po rinkimų situacija ir vėl bus bloga: tie nepartiniai, neturėdami jokių įsipareigojimų, lakstys po frakcijas. Kitaip reikėjo daryti: leisti rinkimuose dalyvauti nepartinių judėjimams, asociacijoms.

ĮTAKA. Specialistai sutaria, kad vis keičiant savivaldos modelius Lietuvoje iš esmės tos savivaldos mažėja, o daugėja centralizacijos.

Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

ILIUZIJA. Anot politologų, įteisinti tiesioginius merų rinkimus nėra politinio ryžto, nes politinės partijos ir jų lyderiai įsivaizduoja, kad tik jie gali ginti žmonių interesus.

Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Kad ir kaip modeliuotum, jei nemoki dirbti, tai jokia sistema nebus gera. Nėra nė vieno idealaus modelio

Vytautas ČEPAS

Ankstesnis modelis, kai buvo valdyba buvo geresnis: mes viską išspręsdavome greičiau, o dabar dėl kiekvieno menkniekio reikia eiti į tarybą, procesai užtrunka, tarybos turėtų tik biudžetą tvirtinti, spręsti strateginius klausimus, o ne krapštytis dėl kokios sutarties nutraukimo su eiliniu direktoriumi

Povilas VASILIAUSKAS