Rinkliava gresia ir Karklei

Tokią idėją Pajūrio regioninio parko direkcija (PRPD) perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės Turizmo tarybai, kuri turi teisę rekomenduoti Savivaldybei priimti sprendimus.

Nori tvarkos

"Palangoje ir Klaipėdoje už statymą mokėti reikia, o šiame ruože - ne, todėl ruože tarp Karklės ir miesto ribų automobiliai paliekami pakelėje, policija už tai nespėja bausti fiziškai. Kelias - regioninės reikšmės, juo galima važiuoti iki 90 kilometrų per valandą greičiu, o dėl paliktų automobilių vietomis vos įmanoma prasilenkti. Jeigu dar dviratininkai... Galima sulaukti didelės nelaimės, bet ar tik tokiu atveju spręsime problemą? Iš rinkliavos niekas nenori pralobti, reikia įvesti tvarką", - sako PRPD direktorius Darius Nicius.

Jo manymu, šiuo metu kaimo teritorijoje būtų galima suskaičiuoti apie 300 stovėjimo vietų, įskaitant ne tik aikšteles, bet ir kelkraščius, tad automobilių statymą būtų galima apmokestinti jau nuo kitų metų.

PERMAINOS. Karklėje kitais metais norima ir daugiau permainų: užtverti privažiavimo keliuką prie pat jūros ir palikti galimybę juo važiuoti tik žvejams. Tiesa, ne už dyką. Mariaus JOVAIŠOS nuotr.

"Žinoma, reikėtų parinkti įmonę, kuri rinkliavą organizuotų ir kontroliuotų. Bet pirmiausiai turi apsispręsti politikai, o jie kažin ar norės įvesti naują mokestį artėjant rinkimams į savivaldybių tarybas", - samprotavo D. Nicius.

Tačiau tiesiogiai šį siūlymą girdėjęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Liaudanskis neatmeta galimybės, jog planą gali pavykti įgyvendinti ir ateinančią vasarą.

"Aš nesu kategoriškai nusiteikęs prieš automobilių stovėjimo apmokestinimą Karklėje, bet pirmiausiai gal reikėtų kažką padaryti. Pavyzdžiui, įrengti stovėjimo vietų ir bent pusę iš rinkliavos gautų lėšų skirti naujoms - vietos juk yra: du valstybinės žemės sklypus iki ateinančios vasaros galima paversti primityviomis aikštelėmis", - po Savivaldybės turizmo tarybos posėdžio sakė politikas.

Prisiminti žvejai

Karklėje kitais metais norima ir daugiau permainų: užtverti privažiavimo keliuką prie pat jūros ir palikti galimybę juo važiuoti tik žvejams. Tiesa, ne už dyką.

"Tai nebūtų rinkliava, tai būtų atlygis už paslaugą. Pavyzdžiui, ateityje keliuke gali būti įrengtas užtvaras, kuri atsidarytų tik su magnetine kortele. Jas ir gautų žvejai, kuriems reikia privažiuoti prie jūros. Dabar ten važiuoja bet kas, nors leidimus davėme tik žvejams", - pasakojo D. Nicius.

Esą tokiai tvarkai neprieštarautų ir patys žvejai - kai kurie iš jų tokią idėja jau girdėjo.

"Su žvejais situacija - taip pat įdomi. Lyg ir yra PRPD leidimai jiems privažiuoti prie jūros, bet jie aiškiai nereglamentuoti. Todėl vieną dieną reikia susitvarkyti, kad žvejai galėtų civilizuotai nuleisti savo valtis į jūrą. Žinoma, parengus infrastruktūrą už tai galima paprašyti ir mokesčio", - neprieštaravo A. Liaudanskis.

Yra daugiau planų

PRPD turi dar daugiau su parko teritorijoje esančiomis gyvenvietėmis susijusių sumanymų - manoma, kad juos įgyvendinti pavyktų per ateinančius 5 metus panaudojant Europos Sąjungos finansinę paramą.

Norima Kalotėje įrengti apie 30 metrų aukščio apžvalgos bokštą, sutvarkyti prieigas visuomenei prie ten esančio ežero, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, atgaivinti kaime esančios senosios mokyklos patalpas.

Ateityje taip pat tektų platinti iš Klaipėdos į Palangą vedančio dviračių tako atkarpą nuo Karklės iki Plazės ežero, mat šioje vietoje jis kerta privačius sklypus, kuriuose ateityje planuojamos statybos.

"Dviračių taku 2006 metais paverstas lauko keliukas, kuris ateityje tarnaus kaip privažiavimas į privačius sklypus - dviratininkams teks juo dalintis su kitu transportu", - sakė D. Nicius.

Dar norima Karklę paversti atviresne visuomenei, mat dabar ji atrodo kaip uždaras kaimas - žmonės čia gali vaikščioti pajūriu arba palei kelią. Manoma, kad ateityje gyvenvietę būtų galima kirsti skersai nuo jūros į šiaurę, juolab kad kadaise tokie keliai buvo, reikėtų juos tik atgaivinti.